Nebeilgai tenka laukti, kol galima bus švęsti Oslo tūkstantmetį. Anot istorikų, Oslą savo amžių skaičiuoja nuo 1049 metų. Jo įkūrėjų laikomas karalius Haraldas Hardrodas. Nors, visai neseniai istorikai pateikė įrodymų, jog gyvenvietė toje vietoje egzistavo jau prieš 1000 – uosius metus, kas reikštų, jog Oslui jau daugiau nei 1000 metų! Būdamas didelis ir svarbus miestas, Oslas net kelis kartus buvo sudegęs. 18 amžiuje, prasidėjus aktyvioms laivų statyboms ir suaktyvėjus prekybai, Oslo ekonomika sparčiai kilo ir miestas tapo prekybiniu uostu. Šiandien miestas yra svarbus tiek kaip uostas, tiek šalies sostinė, tiek kaip turistų traukos centras. Beje, įdomus faktas jog Oslas ilgą laiką buvo vadinamas Christiana ir tik 18 amžiuje pervadintas Oslą.…
Gyvenimas ir darbas Norvegijoje
Turtinga šalis Norvegija savo turtais traukia ir mažiau gerovės savo šalyje sukūrusius emigrantus. Patogu atvažiuoti dirbti ir gyventi, kur socialinė sistema brandesnė, šalies ūkis arba ekonomika glaudesnė, stipresnė. Ten, kur bendras pragyvenimo lygis gerokai aukštesnis ir už tą patį darbą galima gauti daugiau gėrybių. Todėl į Norvegiją vis dažniau ir emigruojama. Nieko keisto. Pirmas dalykas, kur patraukia mūsų dėmesį, ir kurio niekaip negalime pamirštiilgus mėnesius – tai norvegiškas atlyginimas. Net minimalūs uždarbiai ten kažkur keturis, penkis ar net šešis kartus didesni nei mūsų minimalus atlyginimas. Kaip negalvosi apie tokius dalykus net ir būdamas geras specialistas čia, o dirbdamas vos už norvegišką minimumą. Natūralu, kad karts nuo karto daugelis permąsto galimybes…
Ką galima pagaminti iš braškių
Braškės – visų mėgstamos ir vertinamos uogos. Jos lengvai auga Lietuvai būdingame klimate ir dirvožemyje. Tai itin populiarios uogos soduose ir daržuose. Braškės yra saldžios, sultingos uogos, valgomos šviežios, kaip uogienė, kompotas ar įeina į kitų produktų sudėtį. Turbūt labai maža dalis Lietuvos ir Europos gyventojų nemėgsta braškių. Jas galima valgyti iškart nusiskynus nuo krūmelio. Taip gaunate visus vitaminus ir šviežiausią skonį. Tik svarbu braškes skinti su žaliu „vainikėliu“ – lapais aplink uogą, kitu atveju vainikėlis likęs ant krūmelio pradės pūti ir naujos uogos nebeužaugs. Iš braškių daroma ir uogienė. Taip gaunama mažiau vitaminų, uogos nėra šviežios, be to, ir saldintos cukrumi. Bet tai puikus būdas turėti braškių žiemą. Išsitraukus…
Atostogos Kipro saloje
Kipro sala – gana tolimas Viduržemio kampelis. Sala yra rytinėje šios jūros dalyje, į pietus nuo Turkijos krantų. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo tolima ir sunkiai pasiekiama, taip nėra. Pigios avialinijų sujungia Kipro miestą Pafosą su Lietuva vos kelių valandų skrydžiu, dažnai tekainuojančiu vos keliasdešimt eurų. Tai viena priežasčių, dėl ko Kipras taip mėgstamas Lietuvos poilsiautojų. Pafosas – turistų centras Kipre. Miestas įsikūręs pietvakarinėje salos dalyje, jūros pakrantėje. Kadaise buvęs žvejų kaimeliu, dabar išaugęs į gana tradicinį kurortinį miestą. Miesto pašonėje šliejasi tarptautinis oro uostas, kuriame tūpia pamėgtieji Ryanair lėktuvai, įvairiose miesto dalyse gausu viešbučių ir net jų kompleksų. Pajūrio zonoje įrengti pasivaikščiojimų takai, gausu kavinių bei restoranų. Paplūdimiuose…
Apie avietes
Avietės – ypatingo grožio rausvos minkštos uogos, mėgiamos vaikų bei suaugusiųjų. Šias uogas galima valgyti kone visą vasarą. Jos puikiai tinka konditerijos gaminiams paskaninti – pyragams, sausainiams, tortams. Beje, būdamos išties puikios išvaizdos šios uogos gali papuošti jūsų rankų darbo kepinį ar kitą gaminį. Be to, avietės puikiai tinka ir ledų kokteiliams gaminti, taip suteikiant jiems saldumo, aviečių aromato ir vasaros skonio. Kas nenorėtų šiltą vasaros dieną atsigaivinti šaltu ledų kokteilių iš ką tik nuskintų uogų? Norint turėti šių uogų ir žiemą patariama jas užšaldyti. Tuomet, po kelių mėnesių teliks jas atšildyti ir įsimesti į burną (kaip mėgsta vaiką). Kitas panaudojimas – paskaninti ryžių ar manų košę. Na o kai…
Neatrasta Belgija
Belgija – nedidelė jūrinė valstybė vakarų Europoje. Įsispraudusi prie Prancūzijos, skalaujama Atlanto Belgija visai sėkmingai gyvuoja. Šalyje pragyvenimo lygis aukštas, atlyginimai dideli, žmonės, atrodo, laimingi, net gi Europos sąjunga valdžia nusprendė įsikurti būtent šioje valstybėje. Nenuostabu, kad mūsų emigrantus ima vilioti ne tik Londonas ar Dublinas, tačiau tokios šalys kaip Belgija su sostine Briuseliu. Emigravimą į šią šalį visų pirmą apsunkina kalba. Prie anglų kalbos mes daugiau mažiau pripratę nuo mažų dienų, girdime ją visur, mokykloje ją mokina neretai ir dešimt metų iš dvylikos. O štai Belgijoje plačiausiai naudojama prancūzų kalba, kita valstybinė – vokiečių. Prancūzų kalbą lietuviui prisijaukinti žymiai sunkiau, turbūt pagrinde dėl to, jog tai neįprasta, reta kalba.…
Atostogos Maljorkoje
Maljorka – nedidelė, jauki sala Viduržemio jūroje. Dažniausiai tai – pajūrio kurortas, mėgstantiems daug saulės, šiltą bei švarią jūra. Maljorka priklauso ne ytin ekonomiškai stipriai Ispanijai, tad kainos saloje palyginus su kai kuriais kitais pietų kurortais nėra didelės. Tai taip pat didelis pliusas. Į salą paprastai keliaujama lėktuvu, nors galima čia atvykti ir keltų, pakeliui pasižvalgant tiek ir po kitas Balearų salyno salas, tiek ir plačiau po Viduržemio jūrą. Pagrindinis salos miestas – Palma. Čia yra ir tarptautinis oro uostas, ir daug naujų viešbučių, tad čia telkiasi didžioji dalis turistų. Šiaip sala gana nedidelė, kalnuota, tad tarp aktyvesnių turistų populiarūs pasivaikščiojimai kalnuose. Įrengta, arba tiksliau sakant – sužymėta gana nemažai…
Pietvakarių Norvegija
Pietvakarių Norvegija per daug lyg ir neišsiskiria visos Norvegijos vaizde. Kaip čia, taip ir daug kur galima pasigrožėti galingais fiordais, uolomis, kalnais, mažais gamtos glėbyje įsikūrusiais nameliais bei pora didesnių miestų. Šis regionas siūlomas tiems keliautojams, kurie nenori per daug blaškytis, bet nori pažintį šią skandinavų valstybę – Norvegiją. Gana nedideliame, tiesioginiais skrydžiais pasiekiamame šalies regione galima patirti, kas tai yra Norvegijos ir gamta, ir kultūra, o pasivaikščiojus po Bergeno muziejus – ir jos istorija. Vaizdas, kuris atsiveria į fiordus ar iš viršaus, ar iš apačios, išties pritrenkiantis. Aukšti, stačių uolų tarpekliai ir apačioje tyvuliuojanti dažnai gana rami jūra. Neretai šiame peizaže atsiduria ir tradicini raudonai balta norvegų trobelė bei…
Sardinijos glėbyje
Sardinija – žavinga sala. Skaidri jūra, uolos, smėlis, aukšti kalnai su ledo kepurėm, seni istoriniai miestai ar bent senamiesčiai, gana nemaži miškų plotai – tikrai yra kuo tenai žavėtis ir ko keliauti. Juolab, kad skrydžiai į šią salą dažnai kainuoja vos kelias dešimtis eurus, reisai iš Lietuvos tiesioginiai, skrenda visus metus – tiesiog puiki vieta atostogoms. Pigių avialinijų lėktuvai tūpia Kaljario oro uoste, pietinėje salos dalyje. Šis miestas, tiksliau uostamiestis laikomas Sardinijos sostine, tai didžiausios jos miestas. Kada gi keliauti į Sardiniją? Viskas priklauso nuo jūsų norų bei poreikių. Aplankyti Kaljarį galima visus metus, pasivaikščioti šio miesto siauromis, neretai gana staigiai kylančiomis nuo jūros į kalvas gatvelėmis, pasivaikščioti po nemažą…
Kodėl karkasinis?
Planuojant įsigyti nuosavą būstą, pirma tenka rinktis tarp namo ir buto. Tarp autonomijos bei erdvės ir patogumo bei rūpesčių nebuvimo. Jei jau nugali nori turėti savo namą, džiaugtis savo kiemu, kyla dar vienas svarbus klausimas. Šiais laikais individualių namų statybos technologijų labai daug, reklamos – dar daugiau, tad pasirinkti tikrai nėra lengva. Pagrinde išskiriami trys individualių namų konstrukcijų tipai: mūriniai namai, rąstiniai namai bei karkasiniai namai. Rąstiniai namai nuo seno įprasti kaimuose, taip pat neįsivaizduojamos kitokios konstrukcijos pirtelės savo sklype prie ežero ar tvenkinio. Mūriniai namai daugiau paplitę tarp miestiečių, priemiesčiuose, nes vėl gi turbūt taip įprasta. Tuo tarpu karkasiniai namai Lietuvoje dar gana naujas dalykas, vis labiau populiarėjantis, nors…