Meniniai vertimai – talento ir pasišventimo reikalaujantis darbas
Tekstų vertimai – veikla, reikalaujanti talento, pasišventimo, jėgų, kantrybės, įkvėpimo ir dar daugybės dalykų. Kad vertinys atrodytų nepriekaištingai, originalą į rankas ima profesionalai ir gludina kiekvieną kampą. Vertimai kartais netgi primena psichologo darbą ar žmogų, kuris turi kažką sureguliuoti milimetro tikslumu. Tokie apibūdinimai itin tinka meniniams vertimams.
verslas.straipsnis.lt isnuomotas finansu direktoriusGrožinė literatūra – tai autorių indėlis į kultūrą. Knygynuose, bibliotekose, skaitytojų namuose ir apskritai rinkoje yra daugybė skirtingų knygų. Suprantama, kad jas kūrė nevienodi žmonės, greičiausiai išskirtinės asmenybės. Būtent dėl to „pilkai pelytei“ būtų labai sunku grožinės literatūros knygą tinkamai išversti į kitą kalbą. Vertimai yra toks darbas, kuriam, kaip minėta pradžioje, reikia talento ir pasišventimo. Pristigus vieno ar kito, rezultatai nedžiugina. Vertimu užsiimantis asmuo turi ne tik nepriekaištingai mokėti kalbą, jos gramatiką, skyrybą, bet ir pasinerti į pačias siužeto gilumas. Na, o tai padaryti gali ne kiekvienas. Jei kokiam nors baro apsauginiui lieptume išversti romaną, jis tikriausiai pakraipytų galva ir nesuprastų, ko iš jo norima.
Galbūt atrodo, kad knygų mylėtojai – geriausi meninių tekstų vertėjai. Iš tiesų ir taip, ir ne. Jų siūlomos vertimo paslaugos būtų kokybiškiausios, kadangi tokie asmenys „bendrauja“ su knygomis. Tai jų tyrinėjimo laukas, kuriame jaučiamasi lyg žuvis vandeny. Vis dėlto nepakanka mėgti knygas, kad išverstas kūrinys atrodytų nepriekaištingai. Reikia mokėti ne tik skaityti, bet ir rašyti. O rašant išlaviruoti taip, jog nebūtų nukrypta nuo autoriaus minčių bei idėjų. Ar tai sugeba kiekvienas skaitytojas? Realesnis atsakymas yra „ne“.
Kai knyga pritraukia skaitytojus ir pasiekia tokį populiarumą, jog būtų nuodėmė jos neleisti kitomis kalbomis, pasitelkiamos vertimo paslaugos. Labai svarbu, kad tekstu užsiimtų savo srities specialistai, mat grožinis kūrinys visada yra „slidus“. Vertėjai turi „sugaudyti“ kiekvieno veikėjo charakterį, kiekvieną skyrių, smulkiausius siužeto vingius. Negana to, privalo būti išlaikomas autoriaus rašymo stilius. Kitu atveju išversta knyga bus prasta ir vienintelis dėmesys, kurio ji sulauks, bus neigiamas.
Viskas, kas čia paminėta, rodo į vienus vartus – meniniai vertimai reikalauja atsakingumo bei kruopštumo. Nuo išversto teksto kokybės priklauso labai daug, tad ir žmonės šiam darbui turėtų būti pasirenkami ne bet kokie.
