Nuolat atnaujinamos vartojimo kredito įstatymo pataisos bei mokumo vertinimo nuostatos neduoda reikiamų rezultatų – vis tiek žmonės klimpsta į greituosius kreditus. Blogiausia tai, kad nėra bandoma užgesinti tokių problemų židinio – sprendimai tiesiog sugriežtina kredito išdavimo tvarką, tačiau nepadeda vartotojams lengviau kapstytis iš įsiskolinimų. Galima matyti, kad per pastaruosius kelerius metus daugiau dėmesio buvo skiriama metinių palūkanų normos mažinimui – kreditoriams uždrausta lupikauti, jie tiesiog turėjo nuleisti palūkanas. Tai niekaip nepakeitė situacijos – skolinasi tiesiog tie patys žmonės, tik kad šiek tiek pigiau. Blogiausia tai, kad greitieji kreditai vis tiek šiuo metu yra gerokai brangesni nei bankų paskolos, todėl juos grąžinti nėra taip lengva. Norint sumažinti prasiskolinusių asmenų skaičių, pirmiausia…
Greiti kreditai: svarbu pasidomėti sąlygomis
Kiekviena paslauga kuo nors specifinė. Greiti kreditai irgi atitinka tokią mintį. Neretai jie suprantami kaip būtinybė. Kartais siekiant pagerinti finansinę situaciją ji kaip tik pradeda krypti netinkama vaga. Ką daryti, kad situacija nepablogėtų? Yra atsakymas. Svarbu domėtis sąlygomis. Keletą iš jų aptarsime. Palūkanos Nepasidomėti palūkanomis – keistas sprendimas. Greiti kreditai dažniausiai reklamuojami būtent pabrėžiant mažas palūkanas. Realybėje jos ne visada patrauklios, bet tai vis tiek yra tarp pagrindinių kriterijų. Kuo mažesnės palūkanos, tuo paslauga atrodo priimtinesnė. Kiek galima pasiskolinti? Greiti kreditai skiriasi dydžiu. Svarbiausia, kad paslauga lanksti. T. y. nebūtina skolintis 900, jei reikia 200 eurų. Kai kada galbūt atrodo, jog didesnė suma yra geriau. Kodėl taip galvoti netikslinga? Todėl,…