Veterinarijos klinika pataria, ką daryti, jei šuo karščiuoja
|Jei nesate tikri, ar jūsų šuo karščiuoja, patikrinkite augintinio nosį. Sveiko šunelio nosis turi būti šlapia ir šalta. Jei augintinis turi temperatūros, jo nosis bus sausa ir karšta. Nors minėtoji patikra žinoma nuo seniausių laikų, veterinarijos klinika tvirtina, kad praktika yra kur kas sudėtingesnė – dažnas šeimininkas net neįtaria, kad jo augintinis karščiuoja, kadangi šunelio nosis sąlyginai atrodo tokia pati, kaip ir visada. Be to, dažniausiai apie nosies tikrinimą net nepagalvojame. Viena svarbiausių priežasčių, trukdanti įspėti karščiavimą, yra tai, kad normali šuns temperatūra yra keliais laipsniais aukštesnė nei mūsų.
Sveiko šuns kūno temperatūra yra 38,5°C. Temperatūrą kyla dėl infekcijos ar uždegimo. Bet kuriuo atveju šuneliui yra reikalinga skubi pagalba. Jei šuns temperatūra viršija 40°C, galima įtarti rimtas komplikacijas ar net mirtiną ligą. Nieko nelaukdami vežkite augintinį pas veterinarą – tik kvalifikuotas specialistas sugebės įvertinti šuns būklę, nustatyti karščiavimo priežastį ir numatyti gydymo priemones. Tiesa, veterinarijos klinika primena, kad kartais temperatūros pakilimas gali neturėti rimtų priežasčių, pvz., temperatūra gali pakilti, jei augintinis kurį laiką praleido karštoje ir drėgnoje aplinkoje. Žinoma, atsipūsti taip pat nereikėtų – jei temperatūra per kelias valandas nenukrenta, būtina galvoti apie augintinio gydymą.
Kaip ir minėjome, vienas paprasčiausių būdų patikrinti, ar šuo turi temperatūros, yra nosies palietimas. Deja, šis būdas nėra tikslus. Apie karščiavimą galite įtarti ir tuo atveju, jei šuo yra liūdnas, dreba, vemia ir nieko nevalgo, kosėja, o iš nosies jam teka sekretas. Tiksli priemonė, leidžianti patikrinti šuns kūno temperatūrą, yra jos matavimas termometru šuns išeinamojoje angoje. Jei temperatūrą matuojate namuose, veterinarijos klinika rekomenduoja naudoti specialiai šiam tikslui sukurtą skaitmeninį termometrą. Kitos priemonės nebus tikslingos. Prieš naudodami termometrą, ištepkite jį lubrikantu, kurio gamybai buvo naudojamas vandens pagrindas. Galima naudoti ir specialų aliejų kūdikiams. Tuomet švelniai įstatykite termometrą ir laukite rezultatų, paprastai tai užtrunka neilgiau nei vieną minutę.
Jei šuns temperatūra pakilusi, to priežastimi gali būti infekcija, sukelta grybelinių, bakterinių ir virusinių ligų. Karščiavimas gali prasidėti ir šuniui suvalgius nuodingų medžiagų. Be to, kelias dienas trunkantis karščiavimas yra dažnas šalutinis skiepų požymis. Neaiškios kilmės karščiavimas gali būti kur kas rimtesnės ligos priežastimi, todėl jei šuns temperatūra yra aukštesnė nei 39°C, kreipkitės į veterinarą. Namuose augintinio temperatūrą galite sumažinti suvilgydami šuns kailį vandeniu ar pavėdindami augintinį vėduokle. Duokite šuniui daugiau vandens. Dažna klaida – augintinio gydymas mūsų vartojamais medikamentais, pvz., aspirinu. Deja, tokios pastangos tampa šuns apsinuodijimo priežastimi.