Vėdinimo sistemos „pagal poreikį“
|Kalbant apie patalpų vėdinimą neįmanoma vieningai atsakyti, kada namų vėdinimas yra aktualesnis. Neteisinga teigti, nei tai, kad namų patalpų vėdinimo klausimas labiau aktualus tampa šaltuoju, nei kad šiltuoju laikotarpiu. Abiem atvejais jis yra vienodai svarbus, tiesiog kiekvienas laikotarpis atskleidžia skirtingas su vėdinimu susijusias situacijas ir skirtingus poreikius.
Patalpų vėdinimas yra svarbus ir būtinas visais metų laikais. Skirtingi pastatų statybos metai, energinio naudingumo klasė dažnai lemia skirtingą patalpų vėdinimo sistemos poreikį.
Mechaninio patalpų vėdinimo šaltuoju laikotarpiu privalumai
Ne paslaptis, kad pereinamaisiais laikotarpiais iki šildymo pradžios ir pavasarį, išjungus šildymą, vėdinimo trūkumai pasireiškia ryškiausiai. Žiemos metu, kuomet siekiama kuo mažiau prarasti šilumos, užsandarinami ir visiškai uždaromi langai, vėdinimo trūkumas pasireiškia, drėgmės ir pelėsio pavidalu. Gausiai rasojantys langai, besikaupiantis kondensatas kambario kampuose, aplink langus yra dažniausiai pasitaikantys reiškiniai.
Mechaninis vėdinimas, kitaip dar vadinamas priverstiniu patalpų vėdinimu, leidžia neprarasti šilumos ir visiškai atsikratyti drėgmės, subalansuoti gryno oro kiekį kiekvienoje patalpoje.
Vėdinimo sistemos privalumai šiltuoju laikotarpiu
Vasarą, priešingai nei žiemą, šilumos taupymas yra neaktualus, todėl daugeliui visiškai priimtinas natūralus patalpų vėdinimas atveriant langus ir orlaides. Tačiau toks patalpų vėdinimas šiltuoju metų laiku taip pat turi tam tikrų trūkumų. Pro atvertus langus girdimas triukšmas, iš lauko patenka įvairūs kvapai, dulkės, ir pan.
Rekuperacinė vėdinimo sistema ne tik padeda išvengti visų aukščiau išvardintų trūkumų, kaip kvapai, kietosios dalelės, bet ir žiedadulkių patekimo į patalpas. Vėdinimo sistemoje įrengti hipoalerginiai filtrai sulaiko dulkes, žiedadulkes, neutralizuoja kvapus. Todėl alergiškiems žmonėms ženkliai lengviau ištverti pavasarinio žydėjimo laikotarpį.
Vėdinimas tada, kada reikia
Naujausios technologijos, leidžia vėdinimo sistemos intensyvumą reguliuoti pagal poreikį ir pagal aktualią patalpų oro kokybę – CO2 koncentraciją ir drėgmės lygį. Vėdinimo sistemoje integruoti CO2 jutikliai reaguoja į patalpose esančią CO2 koncentraciją, kuri priklauso nuo patalpose esančių žmonių skaičiaus. Tokiu būdu, anglies dvideginio koncentracijai padidėjus, vėdinimo intensyvumas proporcingai padidėja automatiškai. Tuo tarpu drėgmės jutiklis (RH) reaguoja į drėgmės pasikeitimus, ypatingai vonios, virtuvės patalpose, atitinkamai padidindamas vėdinimo intensyvumą.