Premjera vaikams: kam mums Spaidermenas, kai turime Perkūną?
|Žaismingos būtybės iš knygos puslapių persikelia į teatro sceną
„Būna tai, ko nebūna“ – šiuo posakiu vadovaujasi muzikinio spektaklio vaikams „Būtybės“ kūrybinė komanda. Muzikinis spektaklis kuriamas pagal Kotrynos Zylės knygą „Didžioji būtybių knyga“. Lietuvių mitologinės būtybės Gabija, Rūgutis, Perkūnas, Austėja ir kiti personažai pasirodys Nacionalinio Kauno dramos teatro Mažojoje salėje jau gruodžio 1, 2 ir 8 dienomis.
Knygos meno konkurse gražiausia 2016 m. knyga vaikams išrinkta „Didžioji būtybių knyga“, inspiravo vaikams ir jaunimui kuriančią režisierę Eglę Kižaitę ir jauną dramaturgę Moniką Baranauskaitę teatro scenoje pristatyti šiuolaikiniams vaikams mažai bežinomus lietuviškus mitinius padarus ir dievybes. Knygos autorė Kotryna Zylė aprašė ir atvaizdavo 26 dievybes ir mitologinius padarus, pasakodama ne tik apie jų senuosius įpročius, globojamas sritis bet ir perkeldama juos į šiuos laikus. „Piešdama ir rašydama galvojau, kaip senąsias būtybes patraukliai ir suprantamai pristatyti vaikams. Pavyzdžiui, ugnies deivė Gabija, gyvenusi krosnyje, įsikurdino visų mūsų butuose sutinkamoje viryklėje, laumės skalbia skalbimo mašinomis, velnias darosi „asmenukę“ svetimose vestuvėse. Manau, kad toks netikėtas požiūrio kampas ir patraukė spektaklio kūrėjus. Mūsų etninę kultūrą skleisti patrauklia ir pagaulia forma – nelengvas uždavinys. Esu neapsakomai laiminga matydama tokią smagią ir skoningą savo kūrinio ir – bendrąja prasme, tautosakos – interpretaciją. Tauta sekė senovėje, tauta seka ir dabar, tik vis naujais būdais. Svarbiausia – nesustoti pasakoti svarbių dalykų. Visai nesvarbu – knygomis ar spektakliais“, – sakė K. Zylė.
Spektaklio režisierė Eglė Kižaitė taip pat akcentavo prasmę priminti savąsias būtybes. „Esame linkę dairytis anapus tvoros, užmiršdami, ką turime bei turėjo mūsų protėviai. Vaikai puikiai žino, kokių galių turi Spaidermenas ir kiti animaciniai herojai, tačiau, kai jie sužino, ką sugeba Perkūnas, Gabija, atranda, kad tai labai įdomu ir verta dėmesio. Džiugu, kad Kotryna Zylė atkreipė vaikų dėmesį į būtybes. Aš ir pati atradau daug naujų dalykų – tai neišsemiamas lobynas. Kuriant šį spektaklį, vienas iš uždavinių buvo į valandą sutalpinti daug informacijos ir sukurti patrauklią siužetinę liniją, sugalvoti personažų charakterius, santykius. Lietuvių tautosaka yra gąsdinanti, grubi – vengėme ją modifikuoti, bet tuo pačiu nesinorėjo ir prarasti žaismės – žaidimo su Gabija, Perkūnu ir kitomis dievybėmis. Siužete nepabijojome pasirinki Giltinės personažo ir paliesti mirties temą. Vaikai anksti susiduria su praradimais, juk miršta kačiukas, šuniukas, žiurkėnas. Manau, kad vaikas turi su tuo susipažinti ir pripažinti, kad ne viskas yra amžina, kad gyvybė yra laikina. Ir mūsų istorijoje dvi mergaitės nori sugauti Giltinę, kad ši nieko daugiau nebepasiimtų. Spektaklyje aprėpiame tiek, kiek vaikai pajėgūs suprasti apie konkrečias dievybes ir padarus. Galbūt kažkam užsifiksuos spalvos, ryškūs personažai, o kitiems – mintis“, – pasakojo režisierė.
Dramaturgė Monika Baranauskaitė, kurdama modernią pasaką mažiesiems žiūrovams, stengėsi nieko nepagražinti ir nesupaprastinti. „Man atrodo, kad vaikai geba greičiau „pagauti“ netikrumą ar melą nei suaugusieji. Man patinka, kad mūsų mitologija nėra nugludinta. Čia viskas tikra – jei kituose kraštuose tas pats Kaukas atsiranda iš grumsto, tai pas mus – iš bezdalo. Ir nieko čia nepagražinsi. Belieka priimti, kad tai yra natūralūs dalykai. Keista, bet rašydama pjesę daugiausiai galvojau, kad skiriu ją nepelnytai primirštoms mūsų būtybėms. Labai norėjau Gabiją, Perkūną, Giltinę, Rūgutį ir kitus personažus pavaizduoti nežemiškus, bet tuo pačiu „prijaukinti“ – šiek tiek komiškai, buitiškai parodyti, kad jie gyvena savo gyvenimą, turi savo rūpesčių ar džiaugsmų“, – teigė dramaturgė.
Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė dailininkė Justė Kondratė. „Būtybių“ muzikos ir dainų autoriai – Arūnas W Blažys ir Pijus Narijauskas. Spektaklyje vaidmenis atlieka aktoriai Dominyka Budinavičiūtė, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė, Inga Mikutavičiūtė, Tomas Erbrėderis, Dominykas Vaitiekūnas ir Rokas Lažaunykas.
Gruodžio 8 d. spektaklio herojes Austėją ir Medą bus galima sutikti Vaikų ir jaunimo literatūros festivalio „Vaikų Kalėdų sala“ renginyje, vykstančiame Vilniaus mokytojų namuose.
Spektaklis kuriamas kartu su „Vėjų teatru“, jo sukūrimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Muzikinė pasaka skiriama žiūrovams nuo 5 metų.
Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija
Donato Stankevičiaus nuotraukos
Pranešimą paskelbė: Jolanta Garnytė-Jadkauskienė , Nacionalinis Kauno dramos teatras