Parfumerio žodynėlis

Absoliutas – esencijos, gaunamos iš konkretų (žr. konkretas) ar rezolinių dervų. Pastarosios daug kartų išplaunamos etilo alkoholiu, po to alkoholio skiedinys užšaldomas, perfiltruojamas, pašalinamas vaškas ir pagaliau, sumažinus slėgį, jis distiliuojamas – pašalinus alkoholį, gaunamas absoliutas.

Atspalvis – sudėtinių kvepalų dalių, medžiagos arba jų derinių kvapas. Pvz., kvepalai su rozmarino, pakalnučių kvapų atspalviais; su šviežumo, švelnumo, jausmingumo atspalviais.

Bazinis derinys – tai pagrindinis derinys, juntamas stipriau negu kiti kvapai, su­darytas derinant kelias medžiagas. Tai parfumerio sukurtos formulės pamatinis derinys, vėliau papildomas kitais kvapais.

Chromatografija – mokslinės analizės sistema, kurią pasitelkus galima nustatyti ir kontroliuoti. Joje kvepalai moterims produkto molekulių sandarą yra kitokia.

Derinys – dviejų trijų medžiagų arba paprastų kvapų junginys. Harmoningas derinys yra tuomet, kai išlaikoma kvapų proporcija, nenustelbiant nė vieno iš sudėtinių kvapų.

Difuzija – žr. purškimas.

Distiliacija – natūralių kvapiųjų medžiagų garinimas ir kondensavimas, eterinio aliejaus gavyba.

Dominantė – tai kvapų derinio stipriausias atspalvis. Pvz., gėlių kvapas su jazmi­nų kvapo dominante.

Ekstrabavimas – mišinio ištirpinimas ir jo sudedamųjų dalių atskyrimas, naudojant tam tikrus tirpiklius.

Ekstrakcija – kai kurių eterinių aliejų gavybos technika, naudojant mechanines priemones, pvz., presą, centrifugą.

Ekstraktas – tirpalas.

Esencija – žr. eterinis aliejus.

Esminis atspalvis – apie jį kalbama baigiamojoje kvepalų kūrimo stadijoje; tai pamatinis kvapo atspalvis.

Eterinis aliejus – lakios kvapiosios medžiagos, distiliuojant, presuojant ar kitais būdais gaunamos iš augalinių medžiagų. Pvz., rožių eterinis aliejus, santalo ete­rinis aliejus…

Gama – kaip ir muzikoje, tapyboje, šis terminas parfumerijoje vartojamas kvapų visumai įvardyti.

Gižus – gižiais kvepalai vadinami tuomet, kai jų kvapas ir spalva pakinta dėl oro, šviesos, cheminio ar fizinio poveikio; arba kai jie paprasčiausiai pasensta.

Headspace/hedspeis/– anglų k. žodis, įvardijantis naują kvapiųjų medžiagų lakiųjų sudedamųjų dalių analizės techniką.

Indikatorius (pranc. mouilette) – siaura specialaus sugeriančio popieriaus juos­telė (be klijų), merkiama į kvapų derinį ar jų ruošinius. Pauostęs šią juostelę, parfumeris nustato produkto kokybę ar stebi gamybos procesą. Indikatorius būti­nas parfumeriams ir chemikams.

Infuzija – ilgalaikis (kartais daugelį metų trunkantis) kietų ir skystų medžiagų laikymas kartu, kad ištirptų tirpiosios medžiagos. Taip apdorojamas muskusas, ambra, ąžuolo samanos…

Kompozicija – natūralių ir sintetinių bei bazinių medžiagų derinys. Parfumeriai vartoja šj terminą kvapų deriniui įvardyti.

Koncentratas – kvapų derinio paruošimo galutinis produktas (medžiagų dozavi­mas pagal parfumerio sukurtą formulę). Po to koncentratai tirpinami etilo alko­holyje: jo kiekis nustatomas pagal tai, ką norima gauti – ekstraktą, kvepalus, tualetinį vandenį ar ką nors kita.

Konkretas – kietas ar pusiau kietas produktas, gautas ekstrahuojant kvapiąsias augalines medžiagas – pvz., jazminus, rožes, narcizus – lakiaisiais tirpikliais (heksanu, benzenu…).

Konservantas – cheminė medžiaga, kurią parfumeriai naudoja oksidacijai sulė­tinti.

Kvapas- parfumerijoje šis žodis įvardija, priešingai nei kvapų derinys, medžia­gos ypatybę. Gali būti malonus, nemalonus ar kitoks kvapas. Kvapų derinys – šis žodžių junginys išplečia kvapo sampratą; naudojamas už­baigtoms kompozicijoms įvardyti. Žr. taip pat derinys.

Kvepalai – koncentruotas, kvapus produktas. Kartais vadinamas ekstraktu. Tai parfumerio darbo rezultatas.

Lakus – greitai garuojantis.

Nosis – uodžiamasis organas; parfumerijoje taip vadinami žmonės, kuriantys kvepalus.

Niuansas – žr. atspalvis.

Paletė – kaip ir tapyboje, parfumerijoje taip vadinama kvapų visuma, taip pat vargonai.

Pamatinis kvapo atspalvis – vyraujantis – tiek pradedant darbą, tiek baigiant -kvapo atspalvis. Pamatinis kvapo atspalvis nulemia kvepalų priklausomybę ku­riai nors rūšiai.

Parfumeris kūrėjas – asmuo, kuris kuria kvepalus.

Pėdsakas – taip parfumeriai vadina kvapą, kuris išlieka, praėjus išsikvepinusiai poniai.

Purškimas – kvepinimas, kvepalų purškimas.

Rezolinė derva – produktas, gaunamas lakiaisiais tirpikliais apdorojant kai ku­riuos balzamus ir dervas. Vartojama kaip pamatinė medžiaga.

Tema – pamatinis derinys, kurį parfumeris tobulina toliau.

Testas – bandymas nustatyti produkto kokybę ir patvarumą prieš pateikiant rin­kai.

Vargonai – parfumeriai taip vadina žaliavų ir jau pagamintų kvepalų sankaupą vienoje vietoje.