Vieną dieną – plius penkiolika ir pavasariškos saulės šiluma, o kitą ­­– žvarbus vėjas ir vos keletas laipsnių šilumos. Tokie temperatūrų svyravimai ne tik nemalonūs, tačiau ir gali tapti rimtu išbandymu širdžiai. Nors kalbant apie orų poveikį sveikatai dažniausiai akcentuojami dideli karščiai, specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į kitą rizikos veiksnį – staigūs temperatūros svyravimai gali kelti didesnį iššūkį širdies ir kraujagyslių sveikatai. „Svarbiausia neuždelsti ir laiku pasikonsultuoti su gydytoju. Širdies ir kraujagyslių sutrikimai išlieka tarp dažniausių priežasčių, dėl kurių gyventojai kreipiasi į gydytojus, todėl ankstyvas reagavimas ir profilaktiniai patikrinimai yra itin reikšmingi“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova. Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo…

Renginio tipas: Parodos atidarymas Renginio data: trečiadienis, 2026 balandžio 15 Renginio pradžia: 18:00 Renginio vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Balandžio 15 d. 18 val. kviečiame į Daivos Ložytės keramikos parodos „Mirę žodžiai“ atidarymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Keramikos darbais konceptualiai plėtojama žmogaus būties tema – kūriniuose slypi „mirę“ senieji lietuvių kalbos žodžiai, saugantys tautos istorinę, kultūrinę patirtį. Parodoje lankytojai išvys senoviniais šriftais keraminėse mozaikose atvaizduotas raides ir etnografinių raštų motyvuose paslėptus tautos praeitį menančius archajinius žodžius. „Mirę žodžiai“, kaip teigia menotyrininkė Danguolė Ruškienė, kalba „apie praeityje susiformavusius ženklus ir kintančias, besimainantiems gyvenimams adaptuojamas jų traktuotes“, o keramika – visomis prasmėmis šilumą sukaupianti medžiaga. Tačiau šie žodžiai, anot D.…

Renginio tipas: Parodos atidarymas Renginio data: penktadienis, 2026 balandžio 17 Renginio pradžia: 17:30 Renginio vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Balandžio 17 d. 17.30 val. kviečiame į šiuolaikinės lenkų dailininkės Katarzynos Karpowicz parodos atidarymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Paroda rengiama jubiliejiniais Lenkijos instituto Vilniuje metais ir taps jo 30-mečio šventės, taip pat ir 115-ųjų Czesławo Miłoszo gimimo metinių puošmena.  Tai pirmoji personalinė dailininkės paroda Lietuvoje, sumanyta dar 2024 m. ir kontūrus įgavusi 2025 m. menininkei lankantis Vilniuje. Parodos pavadinimas įkvėptas nuotaikingo Czesławo Miłoszo eilėraščio „Dovana“ (Dar). Dailininkė prisipažino, kad tai jai artimiausias Miłoszo kūrinys. Karpowicz paveikslai visada pasakoja kokią nors istoriją ir yra nepaprastai intymūs. Atspirties tašku autorei dažniausiai tampa sapnai, nuojautos ir išgyventos (ar įsivaizduotos) istorijos. Miłoszo poezija tapo įkvėpimo šaltiniu, leidusiu menininkei papasakoti savo sukurtas…

Renginio tipas: Filmas Renginio data: penktadienis, 2026 balandžio 24 Renginio pradžia: 17:30 Renginio vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Balandžio 23 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. kviečiame į dokumentinio filmo peržiūrą ir pokalbį, skirtą vienam ryškiausių XX a. Lietuvos intelektualų – Aleksandrui Štromui, kuriam šių metų balandžio 4 d. būtų sukakę 95-eri.  Aleksandras Štromas (1931–1999) – politologas, disidentas ir laisvės balsas, kurio gyvenimas atspindi sudėtingą XX a. istoriją: nuo prieškario Kauno, Holokausto patirčių ir sovietinio režimo spaudimo iki tarptautinės akademinės karjeros Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Jo bendražygiai – Andrejus Sacharovas, Tomas Venclova, Irena Veisaitė.  Filmas „Aleksandro Štromo laisvės horizontai“ kviečia į intelektualinę ir asmeninę kelionę per jo idėjas ir gyvenimą. Filme – dokumentiniai kadrai, animacija ir pokalbiai…

Ar jūsų balsas gali išduoti tai, ko nepasakote žodžiais? KTU mokslininkų tyrimas atskleidė, kad dirbtinis intelektas geba atpažinti depresiją vien iš balso – net tada, kai žmogus stengiasi ją nuslėpti. Dar įspūdingiau, kad šie akustiniai požymiai pasirodė esantys universalūs ir nepriklausomi nuo kalbos, todėl tai gali tapti proveržiu kuriant naujas, lengvai prieinamas psichikos sveikatos stebėjimo priemones. Daugelis žmonių mano, kad depresija pasireiškia tik akivaizdžiais emocijų ar elgesio pokyčiais, tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog balso savybės taip pat gali būti objektyvus šios būklės biologinis žymuo. „Idėja, kad balsas gali išduoti depresiją, kyla iš neuromuskulinės fiziologijos: depresija veikia ne tik nuotaiką, bet ir smegenų sritis, atsakingas už motorinę kontrolę, įskaitant balso stygų…

Renginio tipas: Spaudos konferencija Renginio data: ketvirtadienis, 2026 balandžio 16 Renginio pradžia: 11:00 Renginio pabaiga: ketvirtadienis, 2026 balandžio 16 Renginio vieta: MO muziejus (Pylimo g. 17, Vilnius) Balandžio 16 d. 11 val. įvyks naujos didžiosios MO muziejaus parodos „Gen Z. Viskas vienu metu“ spaudos konferencija. Paroda suburia dvidešimt menininkų, gimusių 1993–2001 metais, gyvenančių ir kuriančių vienuolikoje Rytų ir Vidurio Europos šalių – regione, kurį formuoja paveldėti pertrūkiai, atidėtos ateitys ir nuolatinė kaita. Užuot pasiūliusi vientisą pasakojimą, paroda jauniausios kartos perspektyvą atveria per pasikartojančius skirtingų menininkų kūrybos motyvus. Tai – galimybė patirti takią Z kartą suformavusią aplinką ir įsitraukti į dialogą, mažinantį augančius kartų skirtumus. Spaudos konferencijoje dalyvaus parodos kuratorius Michal Novotný,…

Gyventi 90 ar 100 metų jau nebėra retenybė – daugumai žmonių šiandien rūpi ir tai, kaip tuos metus nugyvensime. Kol vieni ryte skaičiuoja baltymus ir geria papildus, kiti – gyvena paprasčiau, bet vis tiek ilgiau. Tad kuo tikėti: naujausiais tyrimais, mitybos madomis, o gal sekti ilgaamžiškiausių šalių pavyzdžiu? Specialistės papasakojo, kas nulemia ilgą gyvenimo trukmę, kokie įpročiai padeda gyventi ilgiau ir sveikiau, ir atskleidė, kas būdinga Mėlynosioms pasaulio zonoms, kur gyvenama ilgiausiai. Kas laimi: genai ar gyvenimo būdas? „Ilgaamžiškumo sąvoka aprėpia ne tik ilgą, bet ir sveiką gyvenimą, – sako BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė. – Gyvenimo būdas ir kasdieniai mūsų pasirinkimai nulemia net 80–85 proc. gyvenimo trukmės, kai genetikai tuo…

Gailestingumo sekmadienis, švenčiamas antrąjį Velykų sekmadienį, kviečia tikinčiuosius ir visus geros valios žmones iš naujo atrasti Gailestingumo žinią kaip esminę krikščioniškojo gyvenimo šerdį. Vilniuje ši šventė išgyvenama ypatingai – Dievo Gailestingumo šventovė tampa tūkstančių piligrimų traukos centru.Būtent čia saugomas originalus Gailestingojo Jėzaus paveikslas ir būtent Vilniuje glūdi šios šventės ištakos. Arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžia ypatingą Vilniaus vietą Gailestingumo žinios istorijoje: „Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietos pritraukia milijonus piligrimų iš viso pasaulio. Mes čia, Vilniuje, turėjome paties Jėzaus apsireiškimą. Tai itin retas dalykas.“ „Trokštu, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų Gailestingumo šventė,“ (Dienoraštis, 299) – šiuos Jėzaus žodžius kartu su prašymu nutapyti Jo paveikslą šventoji Faustina Kovalska išgirdo 1931 m., dar…

Jau rytoj, balandžio 11 d., skvere prie „Kiaušinio“ (Pylimo g. 43) vyks pavasario šventė, kviesianti vilniečius ir miesto svečius susiburti vienoje geriausiai atpažįstamų Senamiesčio vietų. Nuo 10 val. lankytojų lauks nemokamos veiklos visai šeimai, o 12 val. – grupės „Baltasis kiras“ koncertas. „Per daugiau nei du dešimtmečius ši skulptūra tapo ne tik miesto simboliu, bet ir vieta, kur natūraliai mezgasi bendrystė. Šventės čia primena, kad tvarus miestas kuriamas ne tik per aplinkosaugą, bet ir per žmonių ryšius, atvirumą ir gyvą miesto kultūrą“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Nuo 10 iki 14 val. lankytojų lauks nemokamos veiklos: nevyriausybinė organizacija „Augalyn“ supažindins su augalinės mitybos nauda ir paskatins ją dažniau…

Tie, kas ieško nesunkiai paruošiamo patiekalo, kuris neapsunkintų nei skrandžio, nei piniginės, dažnai renkasi šviežią žuvį. Šylant orams žuvies į lietuvių krepšelius patenka netgi daugiau, pastebi Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Ir nenuostabu – pavasaris atneša pokyčių ne tik lauke, bet ir lėkštėse: gerėjant orams, norisi ir labiau subalansuotos mitybos. „Apskritai lietuviai vis labiau pamėgsta žuvį. Matome, kad žuvies gyventojai kasmet suvalgo ne tik daugiau, bet ir įvairesnės. Dažnuose namuose stengiamasi paisyti rekomendacijų į savo racioną įtraukti daugiau žuvies, tad ir ledo lentynas šviežia žuvimi bei jūros gėrybėmis pildome kelis kartus per savaitę, kad kiekvienas rastų sau tinkamą šviežią pasirinkimą. Lašiša jau kurį laiką neužleidžia savo titulo –…