„Man neramu“ – būsena, į kurią neturėtume žiūrėti abejingai
|Pasauliui vis dar gyvenant sukaustytam koronaviruso pandemijos, daugybė žmonių yra priversti išmokti gyventi naujomis aplinkybėmis – tai gali skatinti didesnį ir dažnesnį nerimą. „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai sako, kad į tokią savijautą negalima žiūrėti abejingai, jeigu jaučiate, kad nerimas trukdo įprastam gyvenimui, verta ieškoti būdų, kaip su tuo kovoti.
Į pasikeitusias aplinkybes kiekvienas reaguojame skirtingai. Vaistininkė Karolina Kudzinskienė sako, kad kartais sunku pastebėti, jog žmogus jaučia nerimą, kai kurie elgiasi įprastai ir viską išgyvena savo viduje. „Vis dėlto jeigu pastebite, kad nerimas jus ar artimąjį kankina didžiąją laiko dalį, trikdo kasdienybę, miegą, tuomet tikrai reikėtų suklusti“, – tvirtina K. Kudzinskienė. Ji sako pastebinti, kad vaistinėje žmonės dažniausiai kreipiasi dėl suprastėjusios miego kokybės, o tik tada besikalbant paaiškėja, kad to priežastis – nerimas.
Būtent miego sutrikimai yra tai, kuo dažnai skundžiasi žmonės, išgyvenantys nerimą, jiems taip pat kyla įvairių fobijų atsiradimo grėsmė, gali išsivystyti ir depresija. Vaistininkė primena, kad liaudiškas posakis: „Nuo nervų prasideda visos ligos“ yra teisingas, nes mūsų mintys gali turėti įtakos įvairių sveikatos sutrikimų atsiradimui.
Vaistininkė įspėja, kad užsitęsęs nerimas gali paskatinti panikos priepuolių atsiradimą, kuriuos kartais gali būti sudėtinga atpažinti. Pasak K. Kudzinskienės, panikos priepuolius išduoda padažnėjęs širdies ritmas, kvėpavimas, ima trūkti oro, krečia šaltis arba pila karštis, pradeda pykinti, atsiranda krūtinės ląstos skausmas, baimės, įtampos jausmas“, – pagrindinius požymius įvardija vaistininkė.
Užklupus panikos priepuoliui „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistė pataria atsisėsti ir pasistengti sutelkti dėmesį į kvėpavimą, tolygų gilų įkvėpimą ir iškvėpimą, sukoncentruoti mintis į savo veiklą arba teigiamus prisiminimus.
Kaip kovoti?
Pasiūlyti vieną būdą, kuris visiems padėtų įveikti nerimą, sudėtinga, tačiau K. Kudzinskienė sako, kad svarbiausia išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis mus kankina. „Svarbu nustatyti, kas konkrečiai kelia nerimą ir tiksliai apibrėžti, ką galime dėl to padaryti, o kartu ir suprasti, kad galbūt nerimaujame dėl to, kas nuo mūsų nepriklauso? Pamąstymai: „o kas jeigu?“ dažnai sukelia didelį nerimą“, – sako sveikatos priežiūros specialistė.
Nepaisant to, dėl kokių priežasčių jus kankina nerimas, K. Kudzinskienė rekomenduojama apie tai pasikalbėti su jus supančiais žmonėmis, ypač šiuo metu, tikėtina, kad ir kiti susiduria su panašiais jausmais, o tai padeda suprasti, kad tokioje būsenoje esame ne vieni.
Išvalyti mintis nuo nerimo padeda ir mylima veikla, įprasta rutina, buvimas gamtoje, sportas ir meditacija. „Kiekvienas turime atrasti tai, kas mums labiausiai tinka“, – sako vaistininkė.
Dėl užsitęsusio karantino dalis žmonių skundžiasi vangumu, dingusia motyvacija. K. Kudzinskienė teigia, kad svarbu suprasti, jog nieko nedarymas ir savęs gailėjimasis neatneš jokių pokyčių. „Jeigu matote, kad taip jaučiasi jums artimas žmogus, pasisiūlykite pasikalbėti, paskatinkite žmogų pasportuoti, praleisti laiko gamtoje, atrasti pamirštus hobius“, – sako vaistininkė. Dėl suprastėjusios emocinės būklės žmonės gali imti prasčiau maitintis, dėl to organizmui gali trūkti vitaminų, naudinga papildomai vartoti kofermentą Q10.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu jaučiate, jog nerimas ir prasta savijauta užsitęsė, kreipkitės pagalbos į specialistus.
Pranešimą paskelbė: Laura Bielskė, Eurovaistinė, UAB