Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

2022-ųjų maisto tendencijos: kur juda ateities maisto kultūra?

Požiūris į maistą, valgymo kultūra bei su maistu susiję žmonių įpročiai nuolat kinta. Tam įtakos turi įvairūs veiksniai – pradedant kelerius metus besitęsiančia pandemija, baigiant visuotiniu atšilimu ir vyraujančiomis tvarumo tendencijomis. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad 2022-aisias dar daugiau dėmesio bus skirta kovai su maisto švaistymu, sveikatingumui, be to, prognozuojama, kad dar labiau išpopuliarės augalinė mityba.

„Nuolat analizuojame rinką ir vartotojų įpročius, tad pastebime, kad šiuo metu galima išskirti kelias didesnes kryptis, kuriomis vystosi ateities maisto kultūra. Tai vartotojų susidomėjimas maisto gaminimu, sveikatingumas, nuolatinis galvojimas apie maisto švaistymą. Be to, ne tik tarp mėsos atsisakiusiųjų populiarėjanti augalinė mityba bei ekologiškų produktų kategorija, kurios platų asortimentą esame paruošę: nuo grūdinių kultūrų iki padažų“ – sako V. Juodkazienė.

Augalinė mityba. Tendencija, kuri tęsis ir 2022-aisiais, – augalinė mityba. V. Juodkazienė pastebi, kad pastaruosius kelerius metus augalinė mityba populiari ne tik tarp mėsos atsisakiusių, bet ir tų, kurie valgo mėsą, tačiau stengiasi jos vartoti mažiau. Bent vieną dieną per savaitę pakeisti mėsos patiekalus vegetariškais valgiais paprasčiau nei atrodo. Be to, šis mažas žingsnelis ne tik padeda tausoti kūną, bet ir visą planetą.

„Nors šiuo metu prekybos vietose galima rasti pačių įvairiausių mėsos pakaitalų: nuo augalinio faršo, iki šnicelių, sojų dešrelių ar mėsainių paplotėlių, populiarūs ir namuose pasigaminti veganiški ir vegetariški patiekalai bei produktai, kurie, žinoma, dar yra ir sveikesni. Pavyzdžiui, pernai išpopuliarėjo naminio anakardžių „sūrio“ gaminimas, iš kruopų ir grybų pagaminti „kepsniai“, kurie yra ne tik skanūs, bet ir maistingi. Pastebime, kad žmonės vis dažniau augaliniais produktais keičia ne tik mėsą, bet ir pieno produktus. Pavyzdžiui, vietoj įprasto pieno naudoja migdolų, sojų, anakardžių ar ryžių gėrimus“, – teigia V. Juodkazienė.

Be to, spėjama, kad šįmet turėtų smarkiai išpopuliarėti ne tik veganiški ar vegetariški mėsos, bet ir žuvies ir jūros gėrybių pakaitalai: nuo iš duonvaisio pagamintų „žuvies pirštelių“ iki iš žirnių paruoštų „krevečių“.

Valgomi indai. Dar viena įdomi šiais metais vyrausianti tendencija – valgomi indai ir įrankiai. Valgomųjų šaukštų, lazdelių, lėkščių, dubenėlių ir puodelių kokybė auga, o kainos mažėja. Tai rodo, kad prasideda valgomųjų pakuočių revoliucija, kuria siekiama sumažinti vienkartinės taros ir plastiko atliekų kiekį.

„Valgomus stalo įrankius galima pasigaminti ir namuose: pavyzdžiui, vietoje šaukšto naudoti kopūsto arba salotos lapą, o nusmailintą morkų pagaliuką – kaip iešmelį ar lazdelę. Valgomuosius dubenėlius ir lėkštes galima taip pat paruošti įvairiais būdais. Duona, kurios vidurys buvo pašalintas, gali būti naudojama sriuboms patiekti, o desertai serviruojami iš šokolado pagamintame indelyje ar lėkštutėje“, – sako V. Juodkazienė.  

Netikėtas šių metų skonis. Prognozuojama, kad vienas iš populiariausių 2022 metų skonių ir ingredientų bus kinrožė. Ji ne tik pasižymi vitamino C ir kitų antioksidantų gausa, bet ir nepaprastu saldžiai salstelėjusius skoniu. Teigiama, kad kinrožės bus naudojamos ne tik įvairiausiems gėrimams: arbatoms ar kokteiliams gardinti. Jomis dažniau bus praturtinami ir ledai ar kiti įvairiausi desertai, netgi vištienos ar žuvies patiekalai. Be to, pasaulyje jau randasi ir šio skonio užtepėlių.

Nealkoholiniai gėrimai. Maisto ekspertė sako, kad dar viena kategorija, kuri augs 2022-aisiais – įvairiausi nealkoholiniai gėrimai. Pradedant nealkoholiniu alumi ir baigiant įvairiausiais nealkoholiniais kokteiliais. Dar vienas populiarus ir mėgstamas gėrimas – fermentuota arbata kombučia.

„Kombučia vertinama ne tik dėl įmantraus skonio, bet ir sveikatai naudingų savybių. Mat fermentacijos metu pradeda daugintis gerosios bakterijos – probiotikai, naudingi žmogaus organizmui. Jie gerina virškinimo sistemos veiklą, mažina uždegimą, netgi skatina svorio mažėjimą“, – pasakoja V. Juodkazienė.

Gaminimas be maisto atliekų. Kaip teigia ekspertė, nuo maisto atliekų iki plastiko mažinimo pakuojant maistą – 2022-aisiais žmonės ieškos būdų, kaip apsipirkti ir gaminti maistą skiriant daugiau dėmesio tvarumui.

„Neabejotina, kad dėmesys aplinkai, klimatui ir tvarumas toliau turės didelį poveikį maisto pramonei, restoranų ir vartotojų elgesiui. Vartotojai vis daugiau dėmesio skirs pakuočių, atliekų, panaudojamų virtuvėje, mažinimui. Tikimasi, kad daugiau maisto gamintojų keis savo produktų pakuotes, kad sumažintų atliekų, o ypač plastiko kiekį. Kalbant apie maistą, vartotojams tampa svarbu, iš kur atkeliauja prekybos vietose randami produktai, todėl žmonės pirmenybę teiks vietinių ūkininkų ir augintojų produkcijai“, – sako V. Juodkazienė.

Pranešimą paskelbė: Gabrielė Valaitytė, UAB „Publicum”

Facebook Comments