Ruošiatės atostogoms? Nepamirškite pasirūpinti savo augalais
|Vasarą daugybė žmonių išvažiuoja atostogauti, namus neretai palikdami savaitei ar dviem. Vienas didžiausių galvosūkių – ką daryti su augalais, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros.
Išvažiuojant į ilgesnę kelionę, populiaru juos palikti kaimynų priežiūrai. Tačiau galimybė tam ne visuomet yra, ypač atostogų sezonu. Prekybos tinklo „Senukai Sodo centro“ specialistė Vitalija Rylienė pataria rinktis alternatyvius sprendimus, padėsiančius augalus drėgme aprūpinti patiems be didesnio vargo.
Pasigaminkite laistymo sistemą patys
Yra daugybė būdų kambarinius augalus laistyti pačių sumeistrautais prietaisais, kuriuos lengvai pasigaminsite iš namuose esančių arba buities prekių parduotuvėje įsigytų daiktų.
Vienam iš paprastesnių sprendimų prireiks tik gerai vandenį sugeriančios medžiagos (pavyzdžiui, senų medvilninių marškinėlių) ir vandens talpos – didesnio butelio, stiklainio ar vonelės.
„Vandens talpą pastatykite šalia augalo. Medžiagą sukarpykite juostelėmis, jas susukite kaip virvę, vieną galą įmerkite į vandenį, o kitą – lengvai įkaskite į žemę greta augalo. Žemei vazone išdžiūvus, vanduo per medžiagą nukeliaus iki šaknų ir jas sudrėkins“, – pasakoja V. Rylienė ir priduria, jog jei augalui reikalingas didesnis drėgmės kiekis, indą su vandeniu galima pakelti šiek tiek aukščiau nei vazono kraštas. Tokiu būdu augalas vandens gaus daugiau.
Specialistė rekomenduoja prieš paliekant namus pasirinktą augalų drėkinimo sistemą išbandyti. Svarbu įsitikinti, jog audinys sėkmingai perduoda vandenį. Atkreipkite dėmesį, jog šis metodas veiksmingas tik tuomet, kai pasirenkamos tik natūralaus pluošto medžiagos. Iš sintetinių drabužių skiaučių pagamintos vandens perdavimo virvelės netiks.
Keliaujantiems dažnai ar tiesiog skubantiems, V. Rylienė pataria rinktis į vazonus įstatomas savaiminio laistymo sistemas. Tai priemonė, kuri ne tik augalus drėgme aprūpina iki kelių savaičių, bet ir estetiškai atrodo. Priklausomai nuo gamintojo, savaiminio laistymo sistemą dažniausiai sudaro papildomą dugną primenanti plokštelė su ertmėmis bei vandens lygio indikatoriumi.
Vanduo iš vazono dugno palaipsniui skverbiasi per dirvą, kol pasiekia augalo šaknis. Tokiu būdu augalas drėgme aprūpinamas palaipsniui, todėl sumažėja jo perlaistymo tikimybė. Savaime augalus paliejančios sistemos privalumas tas, kad įsigijus kartą, pritaikyti ją galima skirtingų dydžių vazonams ir vėliau. Tiesa, specialistė atkreipia dėmesį – prieš įsigyjant savaiminio laistymo sistemą, svarbu įsitikinti, jog jos diametras atitiks turimų vazonų skersmenį.
Automatinės laistymo sistemos – patogu ne tik atostogoms
Auginantiems ne tik kambarines gėles, bet turintiems ir sodą, specialistė pataria apsvarstyti automatinės laistymo sistemos įrengimą. Tai – ypatingai geras sprendimas norintiems mėgautis visuomet žaliuojančia veja bei gausiu daržovių derliumi.
Dauguma automatinių laistymo sistemų turi lietaus jutiklius. Todėl, įsirengę jas, nerizikuosite, kad, jums atostogaujant, augalai bus perlaistyti. Be to, sutaupysite nemažai vandens.
Automatinės laistymo sistemos įrengimas užtrunka vos kelias dienas. „Pirmiausia, reikėtų padaryti vejos ar daržo ploto projektą, kuriame numatysite, kaip bus išdėlioti purkštukai bei išvedžiotos laistymo žarnos. Jos įrengiamos dirvos paviršiuje arba po žeme. Pastarąjį būdą klientai dažniausiai renkasi ten, kur svarbi estetika. Pavyzdžiui, didelio ploto vejoje. Tuo tarpu darže dirva laistoma ir jos paviršiuje išvedžiota sistema – sako V. Rylienė. – Išvedžiojus žarnas ir prie jų prijungus purkštukus, teliks sistemą prijungti prie vandens šaltinio, nustatyti laikmatį.“
Specialistė primena, kad drėgmę dirvoje sulaikyti galima ir pasitelkus mulčių. Vos kelių centimetrų storio medžio drožlių ar žolės sluoksnis stabdo vandens garavimą iš dirvos, trukdo augti piktžolėms. Mulčiuoti galite ir kambarinius augalus, tačiau tai daryti reikėtų atsargiai – persistengus ar mulčių palikus per ilgai, šaknys gali pradėti pūti. Todėl kambariniams augalams mulčių „Senukų“ specialistė pataria naudoti tik atostogų metu.
Pranešimą paskelbė: Justina Dirsė, UAB „Publicum”