Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Paskelbti festivalio „sumirimas / Didelis pasaulis!“ vaizdo archyvai

Prieš 25 metus Kaune įvyko pirmasis skandalingu vadintas šiuolaikinės muzikos festivalis „Sumirimas“ (kitaip – „Didelis pasaulis!“), kuriame dalyvavo dauguma to meto Lietuvos šiuolaikinės muzikos grupių arba atlikėjų. Festivalis įtakojo šiuolaikinio Kauno meno renginius ir šiuo metu yra neprisimenamas.

Kaip „šiuolaikinę“ festivalio rengėjas Ramūnas Jaras suprato iš tiesų „post post modernistinę“, neįprastą tuo laikotarpiu muziką, tad festivalis kėlė sąmyšį kai kuriems meno vertintojams ir kritikams, kelios jame grojusios grupės susilaukė net patyčių. Scenoje būdavo atliekami veiksmai, aštriai prieštaraujantys 1996 metų meno sampratai. Tačiau renginys buvo patrauklus jo mėgėjams, po pirmo festivalio nakties publika replikavo, kad nenori skirstytis, kas yra užfiksuota paskelbtoje vaizdo medžiagoje.

Į kiekvieną festivalio dieną tilpdavo po keliolika netradicinių grupių ir atlikėjų, dėl ko koncertai baigdavosi paryčiais. R. Jaras teigia rengęs festivalį daugiausiai iš savo kišenės, vedamas nekomercinio noro suteikti sceną Lietuvos šiuolaikiniam menui. Dažniausiai festivaliai organizatoriui suteikdavo tik finansinius nuostolius. Trūstant darbuotojų, R. Jaras po renginių pats turėdavo plauti salės grindis.

Po kelių metų festivalyje atsirado performansui, šiuolaikinei poezijai, neoklasikinei muzikai skirtų segmentų. Įspūdingiausias šių segmentų kūrinys buvo Arnold Schoenberg’o „Pierrot lunaire“, op. 21, atliktas Skaidros Jančaitės su kameriniu orkestru.

Išlikusi festivalio vaizdo medžiaga užfiksuota naudojant VHS technologiją, nesitikint, kad ateityje filmuotą medžiagą bus galima skelbti internete. Ne visi festivalio dalyviai pateko į kadrą ir ne visa filmuota medžiaga yra išlikusi, tačiau paskelbta apie 60 valandų festivalio vaizdų ir garso.

Festivalyje dažnai dalyvavo legendinė grupė „Ir visa tai, kas yra gražu, yra gražu“ su atlikėju Baru. Festivalyje taip pat pasirodė šie dabar gerai žinomi atlikėjai ir grupės: „Skylė“, Donis, Gintas Kraptavičius, N. N. N., Mečislovas Litvinskis, Naj, Akala, Šarūnas Karalius, broliai Bazarai („Sotūs Kauno muzikai“), Gailė Griciūtė, Marius Salynas, „Assasid“, GYS, „Betoniniai triušiai“, Vaida Tamoševičiūtė, „Rumunija“, „Žuwys“, Tautvydas Bajerkevičius, „Tigro batai“ (buvę „Tigro metai“), Benas Šarka, „King Sleep“, „Sol et Luna“, „Šaliką palikau“, Antanas Jasenka, Algis Gelažius, „Saulė“, „Vartai“, Giedrius Zinkus, „Damoi plius pristato“, „Empty“, „Sosudduara“, „7b Orchestra“, „Drigentai“, „Ženklo grupė“, Nils Ille, Iveta Lagzdinia, „Svara“, Anelita Tumosaitė, „Liogė ir McKaras“, „Girnų giesmės“, „Anapilis feat. ikA-e“,
„eter.h“, Arturas Bumšteinas, Gintas Gascevičius, Ramūnas Peršonis ir kiti. Savo poeziją skaitė Ramūnas Averincovas, Eglė Bazoraitė, Darius Damalakis, Darius Jurevičius, Vitalija Averincova, Daiva Čepauskaitė, Irma Dūdėnienė.

Festivalio grojaraštis: https://youtube.com/playlist?list=PL74KTPoSvRyZg9IiPYHs8oq7wMPsUIf4C

Daugiau informacijos apie festivalį rasite jaras.lt/sumirimas

Ramūnas Jaras – šiuolaikinio meno propaguotojas, kuratorius, kompozitorius, rašytojas ir poetas, nuo sovietmečio avangardą ir kitokią kūrybą plėtojantis atlikėjas, žinomas ir kaip „Echidna aukštyn“. Jo kūryba – provokatyvi, novatoriška ir iššaukianti įvairialypę reakciją. Lietuvos performanso meno ir konkrečiosios muzikos pradininkas Ramūnas Jaras nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos kuria muziką autoriniu kaholizmo stiliumi. Jis sėkmingai maišo satyrą ir humorą su eksperimentais atonaliais garsais bei melodijomis, priverčiančiomis atsidurti „čia ir dabar“ būsenoje. Ramūną visada galima išgirsti grojant su kviestinių muzikų grupe. Veidą dengianti kaukė ir tipiški marškiniai yra jo skiriamieji bruožai.

Aštuoniasdešimtaisiais metais jo kūrinius spausdino „Lietuvos pionierius“, „Moksleivis“ (laikraščiai paaugliams) ir „Jaunimo gretos“. Nuo tada savarankiškai ar leidyklose išleido dar 23 albumus (2014 m. duomenys), kuriuose nevengė ir ironiškų popdainų (garsiausios „Tomas!“ ir „Nida!“).

1992–1993 m. pirmojoje komercinėje Kauno radijo stotyje „Titanika“, vedė avangardinės ir klasikinės muzikos laidas, vėliau radijo stoties „Tau“ eteryje perskaitė visas į lietuvių kabą išverstas Kurto Voneguto knygas.

Apie 1997 m. sukūrė ir pirmą kartą atliko kūrinius autoriniu kaholizmo stiliumi.

Kaip Lietuvos performanso ir konkrečiosios muzikos pradininkas dažnai buvo nepagrįstai kritikuojamas medijose, jo interneto puslapiai buvo atakuojami programišių, dėl ko Ramūnas savo tinklapyje įsteigė prieš jį nukreiptų absurdiškų veiksmų tyrinėjimo kampelį.

2008 m. „Kitų knygų“ leidykloje išleido savo apsakymų knygą „Dzen dzen“, kurią dėl jos šiuolaikiškumo atmetė kai kurios provincijos miestelių bibliotekos.

Lietuvoje avangardinius koncertus grojo bažnyčiose.

Yra sukūręs ir atlikęs simfoninės muzikos kūrinių, tarp kurių žinomi „Laisvės šuoras“ styginių orkestrui ir sintetiniams instrumentams.

Be to, Ramūnas Jaras žinomas kaip pirmasis Lietuvoje performanso meno mokytojas.

(Esant poreikiui, galime atsiųsti daugiau, geresnės raiškos festivalio ar Ramūno nuotraukų).

Pranešimą paskelbė:  VšĮ „Meno ir muzikos projektai“

Facebook Comments