Pasibaigus sezonui: apklausa rodo, kad šiemet paspirtukininkai tapo drausmingesni

Rudenį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 85 proc. elektrinius paspirtukus vairuojančių asmenų žino apie prievolę laikytis Kelių eismo taisyklių (KET), o 41 proc. jų vairuodami dėvi apsaugos priemones. Šie skaičiai didesni nei prieš metus, o tai rodo, kad paspirtukininkai tampa sąmoningesniais ir drausmingesniais eismo dalyviais, teigia Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

„Tyrimas atskleidė, kad elektrinius paspirtukus vairuojantys asmenys eismo saugumui skiria daugiau dėmesio nei ankstesniais metais. Apsaugos priemones – šalmus ar liemenes – dėvinčių asmenų skaičius per metus ūgtelėjo 5 proc. Tiek pat padaugėjo ir paspirtukininkų, žinančių apie jiems taikomas Kelių eismo taisykles. Visa tai rodo, kad sutelkus pajėgas ugdant eismo dalyvių sąmoningumą ir atsakingą elgesį galima pasiekti pozityvių pokyčių“, – sako LTSA direktorius Genius Lukošius.

LTSA direktoriaus nuomone, šiemet įsigalioję KET papildymai, aktyvus žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys šiems eismo dalyviams, vykdytos prevencinės ir edukacinės iniciatyvos bei didėjantis pačių paspirtukininkų sąmoningumas lėmė atsakingesnį paspirtukininkų požiūrį į saugų dalyvavimą eisme.

Prieš kelerius metus didmiesčiuose išpopuliarėję elektriniai paspirtukai tampa įprasta transporto priemone nuvykti iš taško A į tašką B. Apklausos duomenimis, tam elektrinius paspirtukus naudoja 57 proc. jų vairuotojų, o pramogai jais naudojasi tik 43 procentai. Dar prieš dvejus metus vyravo priešingos tendencijos – 59 proc. paspirtukininkų juos naudojo pramogai, o 41 proc. – kaip įprastą transporto priemonę.

„Natūralu, kad vis dažniau elektrinį paspirtuką naudodami susisiekimo tikslais ir patys gyventojai jaučiasi esantys visaaverčiai eismo dalyviai, turintys laikytis KET, vairuoti kultūringai, atsakingai reaguoti į kitų eisme dalyvaujančių asmenų judėjimą“, – sako G. Lukošius.

Visgi didžioji dalis, t. y. 59 proc., paspirtukininkų prisipažįsta nedėvintys nei šalmų, nei šviesą atspindinčių liemenių (prieš metus – 64 proc.). Du trečdaliai jų teigia taip besielgiantys dėl to, kad dažniausiai važiuoja spontaniškai, kai šalmų ar liemenių nebūna po ranka.

LTSA vadovas atkreipia dėmesį, kad gerokai sumažėjo tų, kurie visai nemato reikalo dėvėti šalmo ar liemenės: pernai jų buvo 25 proc., šiemet – 15 procentų: „Tai irgi rodo, kad net nedėvintys apsaugos priemonių visgi pripažįsta jų reikalingumą.“

Pasak G. Lukošiaus, šiais metais prevencines iniciatyvas, skatinančias saugiai vairuoti elektrinius paspirtukus, vykdė tiek LTSA, tiek miestų savivaldybių administracijos, tiek policija – tai irgi prisidėjo prie eismo dalyvių sąmoningumo didinimo. LTSA vasaros sezoną įgyvendino edukacinę kampaniją „Riedėk šalmingai“, kurios metu paspirtukininkai buvo skatinami laikytis KET, vairuoti kultūringai, dėvėti šalmus bei kitas apsaugos priemones.

„Kita vertus, nepaisant padidėjusio dėmesio elektrinių paspirtukų eismo saugumui, šiemet ir vėl užfiksuota daug eismo įvykių, kuriuose dalyvavo šių transporto priemonių vairuotojai. Tai rodo, jog šių eismo dalyvių sąmoningumo skatinimo iniciatyvas tikslinga tęsti ir toliau. Juolab kad visuomenės nuomonė aiškiai rodo, jog paspirtukai laikomi mažiausiai drausmingais eismo dalyviais“, – pažymi LTSA vadovas.

Vasarą atliktos apklausos duomenimis, 73 proc. šalies gyventojų paspirtukininkus priskyrė prie dažniausių KET pažeidėjų. Be to, net 78 proc. gyventojų pritartų siūlymui dėl privalomo šalmų dėvėjimo visiems paspirtukų vairuotojams.

Pagal šiemet įsigaliojusius KET papildymus, šalmą privalo būti užsisegę jaunesni kaip 18 metų elektrinių paspirtukų vairuotojai, važiuodami keliu. Vyresniems šalmas bei kitų apsauginių priemonių dėvėjimas yra rekomenduojamas. Ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais privaloma dėvėti važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui. Judant važiuojamąja kelio dalimi bet kuriuo paros metu taip pat privalu arba dėvėti liemenę, arba pasirūpinti įjungtais priekiniais bei galiniais žibintais.

Pranešimą paskelbė: Edgaras Batušan, UAB „Idea Prima”

Facebook Comments