Lietuvos keliuose šiemet išaugo nukentėjusių dviratininkų skaičius. Pirminiais policijos duomenimis, per 2026 m. sausį-gegužę šalies keliuose buvo sužeisti 103 dviratininkai, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai jų buvo 94. Dar skaudesnė statistika rodo, kad šiemet jau žuvo trys dviratininkai, o pernai per tą patį laikotarpį buvo registruota viena žūtis. Siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą, nevyriausybinė organizacija „Minam 100“ pradeda visuomeninę kampaniją „Matyk žmogų, o ne kliūtį“, kuria vairuotojai kviečiami lenkiant dviratininkus laikytis saugaus atstumo. Kampanijos organizatoriai pabrėžia, kad nelaimingi atsitikimai dažnai prasideda nuo požiūrio. Dalis vairuotojų kelyje sutiktą dviratininką vis dar vertina kaip kliūtį, trukdančią judėti greičiau, todėl neretai rizikuoja lenkdami per arti arba neįvertinę situacijos. „Kasmet policija registruoja apie…

Gegužės 29–31 d. Trakai dar kartą įrodė, kodėl pelnytai vadinami vasaros sostine – miesto šventė „Trakų vasara 2026“ virto gausia, spalvinga ir žmones sutelkusia programa, kurioje susitiko miesto istorija, dabarties šurmulys ir jauniausių trakiečių energija. Organizatorių vertinimu, šventė sulaukė rekordinio gyventojų ir miesto svečių susidomėjimo: eisenoje žygiavo beveik tūkstantis žmonių, linijinių šokių programoje pasirodė daugiau nei 400 šokėjų, koncerte „Sveika, vasara!“ dalyvavo 30 vaikų kolektyvų, o vienu ryškiausių savaitgalio akcentų tapo Trakams ypač artimas rekordas – vienu metu 500 žmonių suvalgė 500 kibinų. Šventės kulminacija tapo šeštadienio vakaras Vytauto Didžiojo krante, kur koncertavo „Lemon Joy“, Giedrė ir Paulina Paukštaitytė, o vakarą vainikavo įspūdinga lazerių ir šviesų misterija ant vandens. „Trakai…

Tyrimas atskleidė: vidinė ramybė tampa naująja žmonių gerovės valiuta Šiandien saugumas žmonėms vis dažniau reiškia ne tik finansinį stabilumą, bet ir vidinę ramybę. Draudimo bendrovės BTA užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtas apklaustųjų pasiruošimą netikėtumams sieja su emociniu stabilumu ir ramybe. Specialistai pastebi, kad nuolatinis informacijos srautas, neapibrėžtumas ir kasdienis atsakomybių krūvis skatina žmones ieškoti būdų, kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą bei sumažinti kasdienę įtampą. Tyrimas taip pat parodė, kad gyventojams svarbiausia apsaugoti savo sveikatą – tai nurodė 55 proc. respondentų. Žmonės vis aiškiau supranta, kad gera savijauta apima ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą, todėl vidinė ramybė šiandien tampa ne mažiau svarbi nei finansinis stabilumas.…

Dar visai neseniai desertas daugeliui reiškė gana paprastą pasirinkimą – vaniliniai ar šokoladiniai ledai, pyrago gabalėlis prie kavos ar savaitgalio proga namuose gamintas klasikinis desertas. Tačiau šiandien vartotojų lūkesčiai gerokai pasikeitė. Vien saldumo nebepakanka – norisi netikėtų skonių, naujų tekstūrų, įdomesnių derinių ir tokios patirties, kuri nustebintų ne mažiau nei restorane. Todėl vis dažniau desertų pasaulyje greta klasikinių skonių atsiduria matcha, sūri karamelė, egzotiški vaisiai ar net iš pirmo žvilgsnio ne visai su desertais derantys ingredientai. Receptų ir vizualinio turinio kūrėja Simona Lubauskaitė sako, kad desertų tendencijos šiandien juda labai aiškia kryptimi – žmonės nori ne tiesiog kažko gardaus, o emocijos, įspūdžio ir skonio, kurio dar nėra patyrę. „Su visu…

Tikras kaunietis niekada… arba visada… Tikriausiai kiekvienas šio miesto gyventojas ir svečias šį sakinį pabaigtų savaip. Tačiau tam, kad pajustumėte tikrąjį Kauno pulsą, vien stereotipų neužtenka. 618-ojo Kauno gimtadienio proga pristatytas ir visiems vasaros keliones planuojantiems smalsuoliams prieinamas naujas turistinis maršrutas „Kaunas yra Kaunas“ kviečia ne tik „zulinti“ pagrindines gatves, bet ir paieškoti, kur iš tiesų slepiasi miesto gyvybė. „Šis Eglės Zubkovienės iliustruotas maršrutas – mūsų nuoširdus kvietimas patirti Kauną taip, kaip jį kasdien išgyvena vietiniai: per kavos puodelį, aistrą krepšiniui, nostalgiškus skonius ir žaliąsias miesto erdves. Pildydami „kaunastiškų“ maršrutų kolekciją, skatiname nusiimti turistinius akinius ir apsiauti patogius sportbačius – juk judesys yra tikrasis Kauno gyvenimo būdas. Norėjome, kad pats…

Sportas dažniausiai suvokiamas per emocijų ir pergalių prizmę, tačiau rečiau įvertinama jo kuriama ekonominė nauda Lietuvai – nepaisant reikšmingo indėlio šalies biudžetui, į sportą vis dar žvelgiama kaip į papildomas išlaidas. Ekspertai perspėja, kad dėl tokio požiūrio mažiau matomos, tačiau potencialiai perspektyvios sporto šakos rizikuoja likti nuošalyje. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje sporto sektorius sukuria apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpinio sporto direktorė Agnė Vanagienė įsitikinusi, kad reali sporto įtaka ekonomikai yra dar didesnė. „Tiesioginė ekonominė nauda pasireiškia per darbo vietas, renginių organizavimą, turizmą, sporto infrastruktūrą, sveikatingumo industriją ar sporto prekių rinką. Tačiau ne mažiau svarbi ir netiesioginė grąža – fiziškai aktyvesnė visuomenė reiškia…