Naujų Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parodų programa „Dizaino savaitėje

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, pasitikdamas tradicinę Dizaino savaitę (birželio 5–11 d.), kviečia į naują konceptualią architektūros parodą „Sankirtos“ Nacionalinėje dailės galerijoje, o taip pat – patyrinėti šiuolaikinę Vilniaus heraldiką Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje ir susipažinti su modernizmo laikotarpio gyvenamųjų interjerų baldų dizainu Laikrodžių muziejuje Klaipėdoje.

„Sankirtos“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Birželio 6 d. LNDM Nacionalinė dailės galerija atidaro parodą „Sankirtos“. Tai antrasis NDG lauko ekspozicijų serijos „Mažoji architektūra“ renginys, skirtas architektūrinės raiškos plėtotei, skatinantis tiek pačius architektus, tiek visuomenę įdėmiau pažvelgti į architektūrą, jos vidinę dinamiką, tikslus bei reikšmę visuomenei ir kultūrai. Šių metų paroda įgyvendinta bendradarbiaujant su architektais Dariumi Čiuta bei architektų studija „Office De Architectura“ (Jautra Bernotaitė, Andrius Ropolas ir Paulius Vaitiekūnas). Parodos pavadinimas „Sankirtos“ pasirinktas kaip architektūrinės kūrybos, kurios raiška priklauso ne tik nuo kūrėjų siekių, bet ir nuo daugybės jiems nepavaldžių aplinkybių, metafora. Dvi specialiai lauko ekspozicijai sukurtos architektūrinės instaliacijos – tai kūrėjų bandymai iš skirtingų pozicijų apmąstyti savo profesiją.

Architekto Dariaus Čiutos suprojektuotas objektas „Aukščiausias vėliavos stiebas“ atliepia augančios struktūros, įprasminančios kūrybinį ryžtą, drąsą ir viltį, vaizdinį. Šiam sumanymui autorius panaudojo 330 m ilgio plieninį lyną. Jis yra 3,5 metro ilgesnis nei Vilniaus televizijos bokštas, kuris per valstybines šventes kartais tampa ir vėliavos stiebu. Tai poetinis autoriaus palinkėjimas kūrėjams ir parodos lankytojams, kad kūryba neturėtų pasiduoti aplinkybių spaudimui ir neapsiribotų tik racionaliais sprendimais.

Architektų studijos „Office De Architectura“ kūrybinės komandos įgyvendinta instaliacija „NDG. Neįmanoma architektūra“ remiasi Nacionalinės dailės galerijos pastato išorės funkcinių elementų atitikties Statybos techniniams reglamentams (STR) analize, kuri parodo, kad „galerijos, kokią matome dabar, pastatyti šiandien būtų neįmanoma“. Tai, kas neatitinka šiandieninio statybos techninio reglamento, NDG pastato prieigose ant grindinio, laiptų, sienų, langų ir kitų elementų pažymėti šviesą atspindinčia lipnia juosta. Tokiu būdu instaliacijos autoriai kelia klausimą, „ar nuolatinis siekis viską reglamentuoti neužgožia kūrybiškumo ir galimybių sukurti tikrai unikalias erdves, geriausiai atliepiančias išskirtinius kiekvienos vietos ir bendruomenės poreikius?“.

Parodą lydės kuratorių moderuojami vieši pokalbiai su projekto dalyviais architektais ir NDG edukatorių parengtos kūrybinės dirbtuvės įvairaus amžiaus lankytojų grupėms. Projektą kuruoja architektas Mindaugas Reklaitis ir menotyrininkas Giedrius Gulbinas.

Parodą Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) galima pamatyti iki rugsėjo 10 d.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia – „Exterus“, „Fundermax“, informacinis rėmėjas – žurnalas „Centras / Interjeras.lt“. Parodos partneris „Dizaino savaitė“.

„Vilnius. XXI amžiaus heraldika“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Tą patį antradienį, birželio 6 d., LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bus galima pasinerti į šiuolaikinės Vilniaus heraldikos tyrimus. Renso Rogierio Muiso ir Pieterio Corneliso Voso („Studija 75B“, Roterdamas, Nyderlandai) tradicine technika sukurtame gobelene „Vilnius. XXI amžiaus heraldika“ galima atpažinti ryškiausius mūsų sostinės simbolius: ir svarbiausias kultūros institucijas, ir miesto erdvėje įsitvirtinusias skulptūras, grafičius, kitus kūrybinius elementus, ir komercinius ženklus, ir net oro balionus. Heraldinė kompoziciją sudaryta iš 78 ženklų, kurių lankytojai galės ieškoti pasinaudodami specialia schema – tiek muziejuje, tiek atsisiuntus į mobilųjį įrenginį https://www.lndm.lt/wp-content/uploads/2023/05/Vilniaus_heraldika.pdf  

Heraldikos projektą R. R. Muisas ir P. C. Vosas vykdo nuo 2001 m. Menininkai sukūrė Roterdamo, Amsterdamo, Los Andželo, Hamburgo, Milano ir kitų pasaulio miestų heraldinius gobelenus, greta kurių dabar – ir Vilniaus. Mūsų sostinei skirtas heraldinis gobelenas sudarytas iš šūkių, simbolių, logotipų ir ženklų, kurie, „Studijos 75B“ nuomone, yra svarbūs ir būdingi šiandienos Vilniui. Pasitelkus klasikinę herbų formą ir Nyderlandų tradicinio gobeleno audimo techniką (gobelenas išaustas Tilburgo tekstilės muziejuje (Textiellab Tilburg), sukurtas komunikaciškai atpažįstamas šiuolaikinės heraldikos pavyzdys, kuris suformuotas jungiant tam tikrą prasmę turinčius fragmentuotus miesto vaizdinius.

Vilniaus 700 metų jubiliejus – puiki proga užfiksuoti nuolat kintantį šiuolaikinio Vilniaus ženklų ir simbolių kraštovaizdį. Heraldinis gobelenas, skirtas Vilniui, įpavidalina ir paverčia ženklais tai, kas, menininkų nuomone, sudaro Vilniaus vizualinį unikalumą. Tačiau kiekvienas gobeleną sudarantis ženklas – dar ir pasakojimas apie sostinės kultūros, literatūros, architektūros, gatvės meno ir gyvenimo, naujausios Vilniaus istorijos fragmentą. Ironišką, spalvingą, egalitarinį – tokį, koks šiuo metu ir yra Vilnius.

Parodos kuratorius Evaldas Stankevičius.

Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą parodą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) galima pamatyti iki rugsėjo 10 d.

„Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas. 1959–1984“ Laikrodžių muziejuje

Klaipėdoje, Laikrodžių muziejuje vykstanti paroda „Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas. 1959–1984“ atveria galimybę geriau pažinti pirmųjų profesionalaus dizaino kartų baldininkių, itin daug dėmesio skyrusių gyvenamosios aplinkos formavimui, kūrybą. XX a. 6–7 dešimtm. baldus pradėjusios kurti dizainerės moterys suteikė ryškų postūmį lietuviškų baldų modernizmo tradicijai, kuri vėliau jungėsi su naujomis, laiko padiktuotomis dizaino tendencijomis. Nors dizainerės dirbo sudėtingomis sovietinio režimo sąlygomis, kai buvo stabdoma kūrybinė iniciatyva, trūko profesinės informacijos, medžiagų gamybai, jų darbai padarė reikšmingą įtaką Lietuvos baldų dizaino raidai ir įsirašė į Europinės modernizmo tradicijos kontekstą.

Parodoje pristatomi vieni pirmųjų baldų pavyzdžių, projektuotų Baldų projektavimo-konstravimo biure. Lygijos Marijos Stapulionienės (g. 1928) darbai išsiskiria charakteringomis elegantiškomis formomis. Žiūrovas ekspozicijoje ras ir itin pamėgtus amžiaus vidurio stiliaus Brigitos Adomonienės (g. 1931) sukurtus svetainės baldus, kurių projektas iki šiol sėkmingai naudojamas baldų gamybos pramonėje. Parodoje pristatomi ne tik populiarieji Valerijos Emos Cukermanienės (1935–2018) suprojektuoti minimalistinės estetikos baldai, bet ir vėlesnės kūrybos darbai, atskleidžiantys modernizmo tradicijos permainas. Plačiai kasdienėje aplinkoje paplitusių baldų autorės Liucijos Zaveckienės (1929–2019) drąsūs kūrybiniai ieškojimai perteikti ekspozicijoje rodomuose 8 dešimtm. projektuose. Parodoje pristatoma ir prie kolegių kiek vėliau prisijungusios Dalios Siaurusaitienės kūryba (g. 1940). Jos darbuose funkcionalus dizainas derinamas su ekspresyvia forma. Eksponuojami ir originalūs daugeliui gerai žinomo svetainės komplekto „Jotulė“, kuriam autorė Florentina Nera Nesavienė (g. 1945) sumaniai pritaikė vartotojui patogų modulinių baldų principą, projektai.

Lietuvos kultūros tarybos finansuojamos parodos „Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas. 1959–1984“ kuratorės ir tekstų autorės – Gražina Gurnevičiūtė ir Živilė Intaitė, parodos koordinatorė Agnė Jonikaitė, architektas – Tomas Valentinaitis. Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, „Dizaino fondas“, Lietuvos dizaino forumas.

Parodą Laikrodžių muziejuje (Liepų g. 12, Klaipėda) galima pamatyti iki rugsėjo 4 d.

LNDM Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, tel.  +370 667 08548, el. p. ruta.kaucikiene@lndm.lt

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir populiarinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes. LNDM kolekcija eksponuojama devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.

Pranešimą paskelbė: Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Naujų Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parodų programa „Dizaino savaitėje

Facebook Comments