Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Maisto švaistymo problemą sprendžiantis „Iki“ tapo užkrečiamu pavyzdžiu kitiems

Maisto švaistymas yra itin aktuali problema. Ir ne tik todėl, kad daugybė žmonių jo stokoja. Maisto produktams užauginti, pagaminti ir pristatyti pirkėjams taip pat reikia itin daug išteklių. Prekybos tinklas „Iki“ dar prieš daugiau kaip 10 metų ėmėsi kovos su maisto švaistymu. Didžiausiu rėmėju maistu tapęs prekybos tinklas nespėjamus parduoti produktus perduoda „Maisto bankui“. Taip prisidedama ne tik prie skurdo, bet ir aplinkos taršos mažinimo.

„Visoje savo veikloje įgyvendiname sprendimus tvarumo tikslams pasiekti.Norėdami išvengti maisto švaistymo, prieš daugiau kaip dešimtmetį tapome pirmuoju ir didžiausiu „Maisto banko“ rėmėju. Atiduodame visą nespėjamą parduoti maistą, paliekant laiko iki pasibaigiant jo galiojimo terminams jį paskirstyti sunkiau besiverčiantiems gyventojams. Šiai organizacijai perduodame ne tik vaisius, daržoves, duonos bei mėsos gaminius, bet ir ne maisto produktus“, – sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

„Maisto banko“ savanoriai kasdien iš 228 prekybos tinklo parduotuvių surenka maisto produktus ir dar tą pačią dieną perduoda tiesiogiai žmonėms ar labdaros organizacijoms – valgykloms, vaikų dienos centrams, senelių namams, neįgaliųjų bendruomenėms. Vien 2020 m. „Iki“ perdavė 3 295 007 kg įvairaus maisto už daugiau kaip 5,84 mln. Eur.

Didžiausią surenkamo maisto dalį – apie 34 proc. – sudaro vaisiai ir daržovės. Duonos gaminių surenkama apie 22 proc., pieno produktų – 16 proc. Mažiausiai surenkama įvairių aliejų ar riebalų.

„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius sako, kad pirmuoju organizacijos partneriu tapęs „Iki“  tapo pavyzdžiu kitiems – palaipsniui vis daugiau prekybininkų perduoda maisto produktus organizacijai. 

„Atliekamo ar iššvaistomo maisto yra visoje jo tiekimo grandinėje, to išvengti – ypač sunku. Tačiau vis daugiau verslų supranta švaistomo maisto problemą ir ieško jos sprendimo būdų, taip pat siekia informuoti visuomenę apie švaistomo maisto žalą namų ūkiuose, dalijasi įvairiais produktų išsaugojimo patarimais“, – teigia S. Gurevičius.

Siekdamas tvariai planuoti išteklius ir užtikrinti tinkamą maisto produktų kiekį parduotuvėse, prekybos tinklas naudoja technologinius sprendimus. Tačiau tiksliai apskaičiuoti reikiamą prekių kiekį ne visada pavyksta. Pasak V. Budrienės, ypač sudėtinga suplanuoti, kokia bus naujai įvedamų produktų paklausa.

„Nors yra įvairių sprendimų, padedančių analizuoti pirkėjų elgseną, tai padaryti tiksliai ganėtinai sudėtinga. Pristatant naują prekę ar produktą, ne visada galima nuspėti, kaip pirkėjai į ją reaguos. Taip pat pirkėjų įpročius ir srautus nelengva numatyti ir atidarius naują parduotuvę“, – sako prekybos tinklo komunikacijos vadovė.

Neparduoti produktai yra pagrindinė, bet ne vienintelė maisto švaistymo priežastis. Dalis maisto produktų neatitinka kokybės kriterijų. Tam tikrų išvaizdos trūkumų turinčius produktus sunkiau parduoti, nes pirkėjai yra ganėtinai išrankūs. Tokie produktai perduodami ne „Maisto bankui“, o perdirbėjams.

Pasak V. Budrienės, prekybos tinklas deda daug pastangų ir ugdant pirkėjų sąmoningumą bei skatinant prisidėti prie kovos su maisto švaistymu. Tikimasi, kad edukuojant visuomenę galima pasiekti visiems svarbaus tikslo – visiškai išvengti maisto švaistymo.

Pranešimą paskelbė: Gabrielė Valaitytė, UAB „Publicum“
Maisto švaistymo problemą sprendžiantis „Iki“ tapo užkrečiamu pavyzdžiu kitiems

Facebook Comments