Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Bendruomenių verdiktas: kraštovaizdžio dizaino programos absolventų idėjos nusipelno būti įgyvendintos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Agronomijos fakulteto Kraštovaizdžio dizaino programos absolventai puikiai įvertintus savo baigiamuosius darbus viešai pristatė teritorijų, kuriose  šie darbai galėtų būti realizuoti, bendruomenėms.

Ekspertų nuomone, VDU ŽŪA absolventų projektai parengti profesionaliai bei atsakingai, originalias idėjas kūrybiškai derinant su kultūrinio paveldo tradicijomis. Todėl projektai galėtų bei turėtų sulaukti vietos savivaldybių, valstybinių institucijų ir privačių mecenatų dėmesio.

Pažaislio atgimimas

„Kaunas 2022 – aisiais taps Europos kultūros sostine ir jo priemiestyje esantis Pažaislio vienuolyno ansamblis neabejotinai bus vienas turizmo traukos centrų. Tačiau kol kas vienuolyno teritorija tvarkoma tik jame gyvenančių seserų kazimieriečių pastangomis ir atrodo skurdokai, palyginti su analogiškais kitų ES šalių architektūros paveldo objektais“, – teigia VDU ŽŪA Kraštovaizdžio dizaino programos absolventas Mantas Meštaras.

Vaikinas parengė projektą, kaip Pažaislio ansamblio teritorija galėtų atrodyti jau artimoje ateityje. M. Meštaro vizijoje joje turėtų būti naujais vaismedžiais ir dekoratyviais augalais, taip pat gausiai žydinčiomis saulėgrąžomis praturtintas esamas sodas. Ši vieta taptų atvira ir jaukia erdve muziejaus lankytojų, šeimų su vaikais poilsiui.

Kita originali Manto pasiūlyta idėja – viename uždarų ansamblio kiemelių įrengti ekspozicijos erdvę, papildytą akantais (acanthus), ir apsodintą gyvatvorėmis. Kitame kiemelyje, autoriaus nuomone, turėtų dominuoti esamos senovinės rožės papildytos daugiamečiais gėlynais. Rožių veisles M. Meštaras siūlo rinktis senovines, viena iš jų išvesta net prieš 600 metų.

Vienuolyno teritorijoje atsirastų ir naujas edukacinis sodas, kuriame lankytojai galėtų susipažinti su pagal atskiras temas sugrupuotais augalais – bibliniais, pluoštiniais, daržiniais, vaistiniais ir kulinariniais. Vien šiam sodui M. Meštaras išrinko apie 100 skirtingų rūšių augalus.

Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijos atstovėms M. Meštaro parengtame projekte ypač imponuoja jo leitmotyvu pasirinktas augalas akantas (acanthus), kuris puošia vienuolyno mecenatų Lietuvos didikų Pacų šeimos herbą ir yra gausiai panaudotas kuriant Pažaislio bažnyčios dekorą.

Subtilus ir kruopštus darbas parenkant tinkamus augalus

VDU ŽŪA absolventė Izabelė Čižinauskienė savo diplominį darbą pristatė Kauno r. Tabariškių gyvenvietės bendruomenei. Ši, su Kauno miestu besiribojanti teritorija, pastaruoju metu sparčiai auga, joje kyla daug naujų gyvenamųjų  namų. Unikalu tai, kad čia yra išlikusi  sena medinė bažnyčia, o šalia esančiose kapinaitėse palaidotas iškilus Lietuvos gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas.

I. Čižinauskienė savo projekte į vieningą visumą sujungė dvi erdves – bažnyčios šventorių, jo prieigas ir teritoriją aplink šalia bažnyčios esantį bendruomenės centrą. Arčiau bažnyčios autorė siūlo įrengti puošnią erdvę ir sodinti Biblijoje minimus augalus bei šią vietą skirti religinėms iškilmėms, o arčiau bendruomenės namų pasodinti sensorinį įvairių augalų sodą, kuris leistų atsiskleisti žmogaus skonio, klausos, regos, uoslės bei lytėjimo pojūčiams.

VDU ŽŪA absolventų I. Čižinauskienės ir M. Meštaro baigiamųjų darbų vadovė, Vilniaus Bernardinų sodo, Panevėžio Laisvės aikštės ir daugelio kitų svarbių Lietuvos teritorijų sutvarkymo projektų autorė ir bendraautorė kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozuraitienė pastebi, kad jaunųjų kolegų parengti projektai neabejotinai yra verti būti įgyvendinti, nes absolventai išstudijavo augalų savybes, parengė jų vegetacijos, žydėjimo kalendorius, atsakingai parinko tinkamiausius augti konkrečioje vietoje. Estetiniu požiūriu sukurtos augalų kompozicijos yra subtilios bei darnios.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanės prof. Aušros Blinstrubienės teigimu, aukštųjų mokyklų studentų bei absolventų kūrybinis potencialas šiandien yra didžiulis ir Lietuvai yra ko pasimokyti iš tų šalių, kuriose šis potencialas panaudojamas tikslingai. „Jei susitelktų viešasis sektorius, privatūs mecenatai, vis aktyviau savanoriauti norinti visuomenė, tikrai sugebėtume šiuolaikiškai sutvarkyti ne vieną teritoriją“, – neabejoja A. Blinstubienė ir viliasi, kad ateityje tai taps gerąja praktika.

Pranešimą paskelbė: Rimgailė Dikšaitė, Vytauto Didžiojo universitetas
Bendruomenių verdiktas: kraštovaizdžio dizaino programos absolventų idėjos nusipelno būti įgyvendintos

Facebook Comments