Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Baltijos jūroje ruonių skaičius sumažėjo 15 kartų: kaip galime tai pakeisti?

Ar žinojote, kad Baltijos jūroje gyvenančio ruonio misija – sanitaro, kuris gerina Baltijos jūros žuvų populiacijos kokybę? Deja, bet dėl kenksmingų gyvenimo sąlygų šių gyvūnų populiacijai gresia pavojus išnykti. Jau dabar skaičuojama, kad šių gyvūnų skaičius sumažėjo net 15 kartų, tad Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams tenka vis dažniau gelbėti į Baltijos jūros pakrantę bangų atneštus nusilpusius ruonius.

Vandens ekosistemos pusiausvyra besirūpinantis jūros sanitaras ruonis išvalo žuvų populiaciją maitindamasis, pirmiausia, lengviausiai sugaunama sergančia, išsigimusia, sena, nerangia žuvimi. Dėl tokių ruonių turimų mitybos įpročių žuvų populiacija tampa sveika, o tai sudaro sąlygas jos didėjimui. Tačiau kitų gyvybių gyvenimo jūroje sąlygas prižiūrintys ruoniai savimi pasirūpinti negali ir daugelį metų kenčia dėl Baltijos jūroje tykančių pavojų.

Sunaikinta daugiau nei 80 proc. žuvų resursų

„Užterštumas, povandeninis triukšmas, nykstantys žuvų resursai ir globalinis atšilimas. Šie keturi veiksniai daro didžiausią žalą ruonių, kurie yra įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą, populiacijai. Didžiausias kaltininkas, sukėlęs šias grėsmes ir pavojus ruoniams, yra žmogus. Jis savo veiksmais užteršė Baltijos jūrą, sukėlė šiltnamio efektą ir triukšmo taršą bei išgaudė ruonių maistą. Tik pats žmogus gali ištaisyti šias klaidas, leisdamas jūros ekosistemai atsigauti ir vėl tapti svetingais namais joje 10 tūkstančių metų gyvenantiems ruoniams“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, Baltijos jūra yra didžiausias pasaulyje vandens telkinys, kuriame (hipoksija) deguonies badas yra sukeltas 100 milijonų žmonių vandenį teršiančios veiklos sunkiaisiais metalais, chemikalais, pesticidais ir kitomis labai daug azoto bei fosforo junginių turinčiomis medžiagomis. Hipoksija atsirado natūraliai per paskutiniuosius 8 tūkstančius metų, nes jūra yra „uždara“: tik keliais siaurais kanalais sujungta su Baltąja ir Šiaurės jūromis. Dėl susidariusių negyvųjų zonų, kuriuose trūkta deguonies, išbalansuojama jūros ekosistemos pusiausvyra, neleidžianti vystytis jūros būtybėms. Taip nyksta žuvų populiacija, o kartu ir ja mintantys ruoniai. 

Anot Lietuvos jūrų muziejaus eksperto, ruoniams kenkia ir didelė Baltijos jūros triukšmo tarša, sukelianti atšiaurias gyvenimo vandenyje sąlygas bei žmonių vystoma žvejyba. Daugiau nei 80 proc. žuvų resursų Baltijos jūroje jau yra sunaikinta ir žuvų – ruonių mitybos pagrindo – skaičius nuolat mažėja. Be to, į žvejų tinklus pakliuvę
ruoniai yra sunkiai sužeidžiami.

„Šiemet Baltijos jūros pakrantėje buvo rasta 30 negyvų ruonių. Nemaža jų dalis buvo įstrigę, suluošinti ir mirtinai sužaloti žvejų tinkluose: sulaužytais ir sutrumpintais kaulais, nupjautomis galūnėmis. Tie ruoniai mirė ne sava mirtimi, o žmogaus paspęstuose spąstuose kitai gyvybei sugauti“, – sako bangų atneštais į krantą ir nusilpusiais ruoniais besirūpinantis biologas.

Ruoniukų mamos palieka mažylius, kad išgyventų pačios

Ruonių ir visos jūros ekosistemą neigiamai veikia žmogaus sukeltas globalinis atšilimas. Tirpstantis ledas – didžiausia problema ruoniams, nes jų patelės vaikus veda ant ledo lyčių tose vietose, kur aplink vandens gelmėje nesunkiai galima sugauti maistą ir sugrįžti ant ledo tam, kad galėtų pamaitinti savo jauniklį. Tirpstant ledui, ruonių patelės vesti vaikus plaukia į salas ir gimdo didžiulėmis kolonijomis. Tai sukelia kitą bėdą – didelę virusinių ir bakterinių infekcijų tikimybę. Dėl to labiausiai kenčia ruonių mažyliai, kenčiantys badą, pasižymintys silpna imunine sistema, mažomis pūslytėmis nusėtais snukučiais ir gerklytėmis, be to, jie net negali gerti mamos pieno.

„Ruonių biologija yra tokia – mamos savo vaikus maitina 15-20 dienų, per kurias 14-15 kg sveriantis gimęs ruoniukas užauga iki 50-60 kg svorio. Mama rūpindamasi savo mažyliu ir jį maitindama labai išsenka. Nerasdama maisto šalia tos vietos, kurioje yra jauniklis, ji turi plaukti vis toliau. Galiausia supratusi, kad nėra pajėgi pasirūpinti jaunikliu, ji palieka jį likimo valiai, kad pati išgyventų. Tokiems nesavarankiškiems ir silpniems ruoniukams išgyventi tikimybė – labai maža. Vienintelė jų viltis – būti bangų atneštiems į Baltijos pakrantę ir išgelbėtiems jūros gyvūnais besirūpinančių Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų“, – pasakoja A. Grušas.

Išgelbėtų ruoniukų skaičius auga

Didelę darbo su ruoniais patirtį sukaupęs biologas pasakoja, kad anksčiau Baltijos jūroje gyvenančių paprastųjų, žieduotųjų ir pilkųjų ruonių populiacija siekė  300 tūkstančių: po 100 tūkstančių kiekvienos iš trijų ruonių rūšių. Šiandien dėl kenksmingų gyvenimo sąlygų ruonių populiacija sumažėjo iki 20-30 tūkstančių. Toks skaičius išlieka jau antrą dešimtmetį. Lietuvos jūrų muziejaus specialistas teigia, kad šis skaičius yra labai trapus, nes drastiškai ir toliau blogėjant sąlygoms ruonių populiacija gali išnykti.

„Populiacija nedidėja, o ruoniukų, randamų pakrantėse vis daugėja ir daugėja. Anksčiau Lietuvos jūrų muziejus išgelbėdavo 1-2 ruoniukus, o pastaruosius penkerius metus mūsų išgelbėjamų ruoniukų skaičius sparčiai auga. Praėjusias metais išgelbėjome 24, o šiemet 19 ruonių jauniklių“, – teigia Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.

Jūrų muziejus paruošia ruonius savarankiškam gyvenimui

Didžiąją dalį į krantą išmestų ruoniukų Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams pavyksta išgelbėti. Praėjusiais metais iš 24 ruonių jauniklių išgydyti ir paleisti į laisvę buvo 21, o šiemet į laisvę liepos ir rugpjūčio mėnesiais sugrįš 17 iš 19 į krantą bangų atneštų sužeistų ir nusilpusių ruoniukų.

„Muziejuje stengiamės padaryti tai, ko dėl nepalankių gyvenimo sąlygų negalėjo padaryti ruoniukų mamos: juos išmaitinti ir užauginti iki tokio dydžio ir svorio, su kuriuo jie būtų pasiruošę pradėti savarankišką gyvenimą jūroje. Svarbu, kad kiekvienas į laisvę paleidžiamas ruonis turėtų riebalinį sluoksnį, kurio pakaktų mėnesiui: tiek laiko užtrunka adaptacija jūroje. Muziejuje išmokome ruoniukus maitintis gyva žuvimi ir plaukti vandenyje, kurio jie bijo, nes jis primena atšiaurias gyvenimo jame sąlygas. Pasiruošę jūroje jų laukiantiems pavojams, laisvėje turintys gyventi gyvūnai grįžta į ją ir labai greitai prisitaiko prie naujojo gyvenimo sąlygų“, – sako A. Grušas.

Ruonių išlaikymas ir gydymas – brangūs, o specializuotos vietos tam nėra

Kiekvieno Lietuvos jūrų muziejuje gyvenančio ruonio išlaikymas ir gydymas kainuoja apie 1500 eurų, jeigu gyvūnas yra stipriai sužalotas ar sunkiai sergantis – dar daugiau. Norint stebėti gyvūnų būklę inovatyviais būdais, pagerinančiais jų diagnostiką, reikalingi specializuoti prietaisai, kurių kaina – keturženklės sumos ribose. Lietuvos jūrų muziejus, daugelį metų besirūpinantis sužeistais, nusilpusiais ir į pakrantę atklydusiais ruoniais nėra specializuota vieta, kuri turėtų rūpintis ruonių gydymu, slaugymu ir saugiu paleidimu į laisvę. Lietuvoje tokios vietos nėra.

Dėl šios priežasties Lietuvos jūrų muziejus vysto ambicingą projektą, kurį įgyvendinus 2022 m. pradžioje duris turėtų atverti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, papildysiantis Lietuvos jūrų muziejaus kompleksą. Šio projekto vertė siekia beveik 3 mln. eurų: beveik pusę šios sumos finansuoja Europos sąjungos sanglaudos fondas – 1,38 mln. eurų, o kitas lėšas Lietuvos jūrų muziejus turi surinkti savarankiškai.

Prie šio projekto įgyvendinimo gali prisidėti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Tokią galimybę suteikia tvarias iniciatyvas puoselėjančio prekybos tinklo „Lidl“ projektas „Duok ruoniukui penkis“. Už „Lidl“ parduotuvėse nupirktą specialiai šiai iniciatyvai sukurtą maišelį, prekybos tinklas skiria po 0,05 euro centus kylančiam Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Daugkartiniai „Lidl“ maišeliai atpažįstami iš ant jų pavaizduoto ruoniuko – tai aplinkai draugiškesnė alternatyva vietoje vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių.

„Vykdydama projektą „Duok ruoniukui penkis“, „Lidl“ ne tik labai ženkliai prisideda prie mūsų projekto realizacijos, bet ir padeda skleisti žinią, kuria su visuomene nori pasidalinti muziejus. Kiekvienas gali prisidėti prie gyvūnų gerovės puoselėjimo, tačiau viskas prasideda nuo elgsenos ir įpročių keitimo. Pakeisti plastikinį maišelį į daugkartinį gali būti puikus pirmasis žingsnis, leidžiantis žengti ekologinės savimonės puoselėjimo link“, – įsitikinęs Lietuvos jūrų muziejaus biologas A. Grušas.

Pranešimą paskelbė: Eglė Girdauskaitė, UAB „Gravitas Partners“
Baltijos jūroje ruonių skaičius sumažėjo 15 kartų: kaip galime tai pakeisti?

Facebook Comments