Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Afganistanietis Ali: „Nušaukite mane, bet tik ne mano vaikus“

Ali – jaunas, mylintis tėtis, užaugęs ir gyvenęs kare. Didžiausias jo noras, kad vaikams nereikėtų augti šalyje, kurioje saugumo jausmas yra svetimas, o kulkos, raketos ir bombos – kasdienybė. „Man nerūpi, jei nušautų mane, bet tik ne mano vaikus, dėl jų bijau labiausiai“, – sako su šeima iš Afganistano į Lietuvą pabėgęs vyras.

Ali su žmona, trimis vaikais, broliu ir pusbroliu prieš 4 mėnesius išvyko iš Afganistano sostinės Kabulo ir patraukė į Rusiją, iš kurios atvyko į Lietuvą.

„Iš Afganistano išvykome prieš pat Talibanui užvaldant sostinę, tačiau pavojus mūsų gyvybėms grėsė daug anksčiau. Dar prieš Talibano valdžią daugelis mano draugų buvo nužudyti. Mano šalyje karas vyksta jau maždaug 40 metų, – pasakoja Ali. – Per pastaruosius 40 metų buvo keletas metų ramesnio gyvenimo šalyje, bet taika trunka neilgai – kaip užburtame rate netrukus vėl viskas prasideda iš naujo: kulkos, raketos, savižudžių sprogdinimai. Aš pats užaugau kare, visą gyvenimą mačiau karą ir niekada nesu gyvenęs saugioje aplinkoje.“

Gavo Talibano laišką, kuriame – grasinimas susidoroti

Ali turi tris brolius. Vyras pasakoja, kad visa jo šeima – išsilavinę, karjeras ir šeimas kuriantys žmonės. Nors jo šalyje rasti stabilų darbą nėra paprasta, Afganistane Ali dirbo programuotoju informacinių technologijų įmonėje, vienas jo brolis dirbo žiniasklaidoje, kitas – universitete vokiečių kalbos dėstytoju , o trečiasis – buvo paskutinio šalies prezidento patarėjas.

Visi suprato ir žinojo, kad jeigu Talibanas užims valdžią, jiems visiems kils didelė grėsmė. Neilgai trukus spėjimai pasitvirtino ir brolis, buvęs prezidento patarėju, gavo laišką iš talibų, kuriame buvo grasinimas nužudyti jį ir visą jo šeimą.

„Talibanas paskelbė, kad visi, kurie moko užsienio kalbos, turi būti nužudyti, o ką jau kalbėti apie mano brolį, buvusį prezidento patarėju, jam taip pat grėsė didelis pavojus. Mes išvykome dar prieš Talibanui užimant valdžią, o broliai – ne. Dabar jau per vėlu. Dėl savo vaikų aš bijojau jau seniai. Jie išeidavo į mokyklą, o mus, tėvus, nuolat kamavo nerimas, kad bet kada gali įvykti išpuolis, vaikai gali būti pagrobti. Dabar labai bijau dėl Afganistane likusių brolių. Nors nuoširdžiai mylime savo šalį, joje jau seniai nesame saugūs“, – pasakoja Ali.

Apgailestauja dėl Afganistane likusių tautiečių

Šiuo metu Ali negali susisiekti su broliais, likusiais Afganistane, nes jeigu jų telefonas pakliūtų į talibų rankas, Ali šeima gali būti susekta. Ali žiniomis, broliai dabar slapstosi ir bando išvengti mirties.

„Ieškodami žmonių talibai įsilaužia į bet kuriuos namus, jie šalyje kontroliuoja viską. Dabar jau niekur nepabėgsi“, – sunkiai  atsidūsta Ali ir sako, kad net ir prieš valdžią perimant Talibanui, šalyje padėtis nebuvo gera.

Pasak jo, Afganistane labai trūksta darbo vietų, daugelis neturi sąlygų užsidirbti ir išsilaikyti. Žmonės ten retai kada išgirsta geras naujienas.

„Šalyse, kuriose vyrauja taika, kaip ir Lietuvoje, naujienų portaluose ir žiniose pranešama apie, pavyzdžiui, naujas iniciatyvas arba kaip šalies sportininkams pavyko iškovoti medalį, o gal įvyko spektaklio premjera ar naujos dailės galerijos atidarymas. O Afganistane tik pateikiama statistika, kad per dieną žuvo bent 40 žmonių ir informuojama, kiek buvo pagrobta vaikų – tokios mūsų kasdienės naujienos. Man tikrai neramu dėl ten likusių gyventi afganistaniečių. Kasdien gyvenu baimėje dėl ten likusios mano šeimos,“ – pasakoja Ali.

Už saugų prieglobstį dėkingi Lietuvai

Ali viliasi, kad kažkada jiems pavyks išeiti iš migrantų stovyklos, įsidarbinti ir pagaliau pradėti kurti gyvenimą taikoje. Jis sako, kad Lietuva jiems atrodo labai graži ir jie būtų laimingi, jei pavyktų įsitvirtinti šalyje, kur vyrauja taika ir ramybė.

„Ilgą laiką aš gyvenau baimėje ir neviltyje, nuolat bijojau dėl savo šeimos narių gyvybių ir tikrai nebežinojau, ką reiškia jaustis saugiam. Dabar aš vis dar bijau sulaukti blogų naujienų apie Afganistane likusius šeimos narius, bet čia, Lietuvoje, po daugybės laiko pagaliau jaučiuosi saugus ir esu ramus dėl žmonos bei vaikų gyvybių, – sako Ali. – Už tai esu labai dėkingas jūsų šaliai. Ačiū, Lietuva.“

Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie šių pažeidžiamų žmonių bazinių poreikių užtikrinimo savanoriaudami arba paaukodami savo pasirinktą sumą.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorio anketą galite užpildyti čia.

Pasirinktą sumą, kuri bus skirta pagrindiniams pažeidžiamų žmonių poreikiams atliepti, galima aukoti čia: https://donation.redcross.lt/zmogiskumassvarbiausia

Aukoti galima ir skambinant trumpaisiais numeriais – 1410 auka 10 Eur, 1408 auka 5 Eur.

Visos surinktos lėšos bus skiriamos pirmojo būtinumo higienos priemonėms, pieno mišiniams bei kitiems kūdikių ir vaikų produktams, aprangai ir avalynei šaltajam sezonui bei pagalbos organizavimui.

Pranešimą paskelbė: Evelina Mišeikytė, Komunikacijos agentūra „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“
Afganistanietis Ali: „Nušaukite mane, bet tik ne mano vaikus“

Facebook Comments