Nō teatro paslaptys Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Spaudos Centras | 2025 10 15 | Laisvalaikis | Komentarų: 0

Spalio 22 d. 16 ir 19 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) vyks seniausio iki šių dienų išlikusio japoniškojo teatro – Nō – pasirodymai, nukelsiantys muziejaus lankytojus į praeities Japoniją.

Nō (japoniškai – „įgūdis“) – tai pagrindinė klasikinės japonų muzikinės dramos forma, susiformavusi XIV a. Nō teatras yra laikomas seniausia iki šių dienų išlikusia ir vis dar gyvuojančia muzikinio teatro meno šaka. Šie spektakliai dažniausiai atspindi antgamtinius reiškinius bei dvasinius apsireiškimus ir apima vaidinimą, šokius, vokalą, muzikinius instrumentus ir kitus teatrinius elementus. Personažams ir jų emocijoms atspindėti naudojamos kaukės arba lėlės.

Šią unikalią teatro tradiciją Lietuvai pristatys „Saruhachiza“ – Bun’ya stiliaus lėlių teatro trupė iš Sado salos. LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje ji atliks klasikinę Nō teatro pjesę „Taema“.

Japoniškojo lėlių teatro atmainų yra daug. Bun’ya stiliui būdingos vieno animatoriaus valdomos lėlės. Sado saloje po daugelio metų užmaršties Bun‘ya tradicija buvo atgaivinta animatoriaus, lėlių entuziasto ir „Saruhachiza“ trupės įkūrėjo Nishihashi Hachirobē dėka.

Hachirobē bendradarbiauja tiek su tradicinės japonų muzikos meistrais (nagauta, shinnai, yokobueir kt.), tiek su vakarietiškos muzikos kūrėjais – nuo operos atlikėjų iki moderniojo džiazo improvizatorių. Jo pasirodymai vyksta Japonijoje ir užsienio scenose. 2011 m. Nishihashi Hachirobē sujungė jėgas su šamiseno atlikėju ir pasakotoju Watanabe Hachitaju. Kartu jie siekia ne tik išsaugoti tradicinį Bun‘ya lėlių teatrą, bet ir praplėsti jo menines galimybes.

„Nuo 2014-ųjų rengiu Nō teatro aranžuotes su Kanji Shimizu, – pasakoja Hachirobē. – Kiekvieną vasarą bandydavome surengti bendrą Nō ir lėlių teatro pasirodymą Ošiki šventovės garbinimo salėje, Sado saloje. „Taema“ – kūrinys, prie kurio dirbau pirmaisiais metais.“

Pjesės „Taema“ autorius Zeami Motokiyo (1363–1443) pasakoja apie VII a. pradžioje pastatytą Taema šventyklą bei joje saugomą VIII a. mandalą. Legenda byloja, kad ši garsioji mandala, visatos harmonijos ir darnos simbolis, buvo lotoso siūlais išausta per vieną naktį, o vėliau paaukota princesei Čiudžo. Ši mandala vis dar išlikusi senovinėje Taima šventykloje Naroje.

Trupės „Saruhachiza“ pasirodymai leis lankytojams patirti Nō teatro ir Bun’ya lėlininkystės tradicijų sintezę, priartins prie budistų asociacijų rato magijos bei paslapčių. Šie pasirodymai praplės ir parodos „Taika arbatos puodelyje. Arbatos vartojimo kultūra“ patirtį, atveriančią arbatos kelionės iš Tolimųjų Rytų į Lietuvą istoriją.