Kalvystė vienas sunkiausių ir ne visada geriausiai apmokamų amatų. Sį teiginį visiškai patvirtina autoriaus atlikti tyrinėjimai įvairiose Lietuvos vietose.Todėl svarbu išaiškinti sąlygas ir priežastis, lėmusias kalvystės amato Lietuvoje plėtrą ir mokymąsi. Visa tai žinoti svarbu dar ir dėl to, kad kalvio darbas reikalavo ne tik daug fizinių jėgų, bet ir didelio įgudimo, sumanumo, meistriškumo, kaip matysime, kartais gana ilgo mokymosi.Tai, kad iki XIX a. antrosios pusės Lietuvoje kalvyste, kaip ir kitais amatais, daugiausia vertėsi svetimtaučiai, nulėmė istorinės sąlygos.Plačiai žinomuose Gedimino laiškuose (XIV a. pradžia) į Lietuvą buvo kviečiami svetimšaliai amatininkai (ir kalviai): „su žmonomis, vaikais ir galvijais, tegu ateina ir išeina pagal savo norą visiškai be jokio trukdymo”, nors buvo…
Stiebai, ševeriai, strėliniai kranai su standžia atrama
Montuojant pramoninių pastatų ir statinių (ypač elektros perdavimo linijų atramų, bokštų, radijo stiebų, galerijų) surenkamąsias gelžbetonines ir plienines didelės masės konstrukcijas, kai darbų apimtis nedidelė ir pervežti kranus iš objekto į objektą neapsimoka, dažnai naudojami paprasčiausi mechanizmai — stiebai ir ševeriai. Montavimo stiebas — tai strypas, kurį vertikalioje padėtyje laiko keturi (penki) plieniniai lynai (vantai). Jie tvirtinami prie stiebo viršūnės ir prie inkarų. Montavimo elementai pakeliami elektrine gerve prie stiebo viršūnės pritvirtintais skrysčiais. Kad būtų patogiau dirbti, stiebas šiek tiek palenkiamas į keliamo elemento pusę. Tam tikslui stiebo pagrinde įtaisomas šarnyras, o užpakalinis lynas yra su skrysčiais. Kad stiebas nepasislinktų, jo apačia tvirtinama ant pabėgių kryžmės, betoninio pagrindo arba pririšama…
Kalvystės istorija
Minint kalvystės istoriją iš tokių miestų pirmiausiai noriu paminėti Ukmergę, Rokiškį, Zarasus ir kai kuriuos kitus Siaurės Lietuvos miestus ir miestelius – Žagarę, Joniškį, Žeimelį. Susipažinęs su archyvine ir rašytine informacija, manau, kad tų miestų augimui, o drauge ir amatininkų skaičiui didelę reikšmę turėjo palyginti arti buvusi Rygos miesto rinka. Galima tvirtinti, kad Ryga iš dalies skatino viso Siaurės Rytų Lietuvos regiono prekybinę ir ūkinę veiklą, o sykiu ir amatus – račdirbystę ir kalvystę. Nuolat čia gyvenusiems amatininkams palyginti dažnai teko gaminti ir tvirtai apkaustyti įvairias prekių gabenimo (prekybinio transporto) priemones. Nemažą reikšmę turėjo ir augantys prekybos, amatų bei kultūros (įvairaus pobūdžio parodų) miestai Šiauliai, Ukmergė, pagaliau ir tolokai esantys…