Žmogaus misterija – dedikacija Kudirkai
Kovo 3 d., ketvirtadienį, 17 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (K. Donelaičio g. 8, III a. salė) kviečia į renginį „Žmogaus misterija – dedikacija Kudirkai“. Programą atliks idėjos ir scenarijaus autorė, aktorė, režisierė, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė. V. Kudirkos muzikinius kūrinius interpretuos tarptautinių konkursų laureatė, pianistė Inga Maknavičienė. Renginyje dalyvaus natų leidinio įvado autorius, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas, politikos bei visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis.
„Žmogus gali aiškiausią ir artimiausią dalyką – patį save padovanoti labiausiai abejotinam – pačiai Nežinomybei, kurioje jis sukuria savo vietą. Ir tai jau yra žmogaus misterija“, – rašo V. Kavolis savo knygoje „Žmogaus genezė“. Toje pačioje ateities Nežinomybėje V. Kudirka tikėjo esant vietos laisvai, nepriklausomai Lietuvai ir visomis jėgomis žadino lietuvių tautinę savimonę, grindė realius Lietuvos prisikėlimo pagrindus. Programoje įvairiapusiškai pristatoma V. Kudirkos kūryba bei veikla, kurios darė įtaką ne tik meno raidai, bet ir žmonių apsisprendimui. Literatūra, muzikos kūryba, kamerinis muzikavimas draugijoje buvo jo sielos atgaiva ir bendravimo džiaugsmas. 1871–1877 metais, mokydamasis Marijampolėje, V. Kudirka gimnazijos simfoniniame orkestre grojo pirmu smuiku, dainavo chore. Jis pirmasis Suvalkijoje XIX a. pabaigoje pradėjo organizuoti instrumentinius ansamblius, įtraukdamas į juos savo draugus ir pažįstamus, o kartais ir pats sėsdavo draugėn su smuiku ar violončele. Puikiai valdydamas styginius instrumentus, keletą pučiamųjų, skambindamas kanklėmis, fortepijonu, V. Kudirka su jam būdingu užsidegimu ėmėsi dar vienos muzikos srities – kompozicijos. Jis parašė keliolika nedidelių pjesių fortepijonui, smuikui ir kitiems instrumentams. Programoje skamba aštuoni šiandien žinomi V. Kudirkos instrumentiniai kūriniai ir Tautinė giesmė (1898), kuriai buvo lemta tapti Lietuvos valstybės himnu, o jo 100-ąsias metines minėjome 2020 metais. Skamba ir kompozitoriaus Č. Sasnausko sukurta daina pagal V. Kudirkos eilėraštį „Karvelėlis“. Literatūrinis scenarijus sukurtas remiantis literatūriniu palikimu: poezija, proza, satyra, publicistika, amžininkų prisiminimais, laiškais, autobiografija, literatūrologų ir istorikų (A. Zalatoriaus, V. Kavolio, M. Šidlausko) knygomis. Skleidžiasi V. Kudirkos portretas – šiuolaikiškas, gyvybingas, aktualus, keliaujama rašytojo kūrybos ir gyvenimo keliu. Programa sudaryta atliepiant 19 a. madingam ir V. Kudirkos mėgtam literatūriniam-muzikiniam salonui. Dialogai teikia žiūrovams ne tik daug pakilių minčių, jausmų, emocijų, bet drauge yra stiprus energetinis užtaisas, žadinantis kūrybines galias, teikiantis pasitikėjimą savo jėgomis, duodantis viltį, auginantis meilę artimui ir Tėvynei. Renginio metu taip pat bus pristatomas natų leidinys „Vincas Kudirka „Pirmosios kregždės“ (sudarytoja Inga Maknavičienė).
Pranešimą paskelbė: Edita Majauskaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka
