Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Unikalioje VDU Botanikos sodo ekspozicijoje – dėmesys lietuviškoms gėlių veislėms

 Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune yra ekspozicija, prie kurios tenka stabtelėti ilgėliau: lankytojų smalsumą sužadina čia susodintų augalų etiketėse mirgantys skambūs lietuviški vardai – pavyzdžiui, bijūnas ‘Rožinis Pavasaris’, geltonžiedis saulakis ‘Debesėlis’, heleboras ‘Šiaulių Rastinukas’, ežiuolė ‘Snieguolė’, šluotsmilgė ‘Bambena’ ar alūnė ‘Panevėžys’. Visus juos – daugiau kaip pusšimtį veislių – išvedė Lietuvos selekcininkai, kurių darbai pagerbti, išskirti ir pažymėti VDU Botanikos sode sukurtose daugiamečių gėlių veislių ekspozicijose.

„Įvairių Lietuvos selekcininkų išvestų veislių turime visame sode, išsibarsčiusių po įvairias kolekcijas. O ši ekspozicija buvo sumanyta tam, kad galėtume parodyti augalų įvairovę derinyje su vien lietuvių sukurtomis įvairiomis augalų veislėmis. Manome, kad tai – ir puikus mūsų šalies selekcininkų darbų pristatymas platesnei visuomenei, parodant selekcijos rezultatus anapus siauro entuziastų rato,“ – sako ekspozicijos idėjos autorius, VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Iš viso sode įkurtos dvi Lietuvos selekcininkų išvestų daugiamečių gėlių veislių ekspozicijos: nuo 2019 m., rekonstruojant bijūnų ekspoziciją, Botanikos sodo saloje susodintos Onos Skeivienės, Kęstučio Vyšniausko, Evaldo Tarvydo ir Emilijos Tarvydienės bijūnų veislės bei VDU Botanikos sode atrinkti nauji įdomūs bijūnų veislių hibridai. O prieš metus, 2020-taisiais, pradėta kaupti Lietuvos selekcininkų išvestų įvairių daugiamečių gėlių kolekcija, kurioje šiuo metu surinkta 59 veislės: šluotsmilgių, ežiuolių, vilkdalgių, alūnių, melsvių, snapučių, heleborų, viendienių, levandų, gvazdikų. Dalis šių augalų – išvesti VDU Botanikos sodo darbuotojų: dr. A. Balsevičiaus šluotsmilgės ir alūnės, Indrės Lukšytės – snapučiai. Šiais metais kolekcija papildyta Kęstučio Vyšniausko ir Semiono Eicher-Lorkos išvestomis bijūnų veislėmis, taip pat melsvėmis bei sinavadu, kurių autorius Edmundas Kondratas, ir net šešiomis Genovaitės Pociulienės išvestomis ežiuolių veislėmis.

Kuriant šią ekspoziciją svarbi buvo ne tik veislių įvairovė, bet ir estetika, gėlių derinių formavimas: gėlyno pagrindu tapo vilkdalgiai, kuriuos užpildė alūnių, snapučių fonas, o išraiškingais akcentais tapo šluotsmilgės, bijūnai, ežiuolės.

Išsimainyti, padovanoti ir išvesti Botanikos sode

„Vienas dažniausiai lankytojams kylančių klausimų pasidairius po Lietuvos selekcininkų augalų ekspozicijas – o kur jų galima įsigyti? Iš tiesų, tai nėra taip paprasta: labai dažnai vienintelis būdas gauti norimą augalą – ieškoti kontakto su pačiu veislės autoriumi, ypač, jei tos veislės dar net nėra registruotos. Ne atsitiktinai ir nemaža dalis mūsų kolekcijos augalų į VDU Botanikos sodą pateko per asmeninius ryšius, užmegztus kontaktus, bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis ir draugystes. Gražus pavyzdys: kaip gavę iš VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo kolegų puikią lietuviškų veislių kolekciją, su jų rekomendacija užmezgėme šiltus ryšius su iš Šeduvos kilusia augalų kolekcininke ir selekcininke Genovaite Pociuliene, iš kurios šiais metais gautos ežiuolių veislės jau puošia ekspoziciją įvairiaspalviais žiedais,“ – pasakoja augalus prižiūrinti Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vyr. sodininkė Indrė Lukšytė.

Dalį augalų Botanikos sodas perka ar išsimaino, dalimi pasidalija patys autoriai, kuriems eksponuoti savo išvestas veisles VDU Botanikos sode yra prestižo ir pasididžiavimo reikalas. Kita dalis – išvesta VDU Botanikos sodo darbuotojų. Pavyzdžiui, pačios Indrės Lukšytės per pastaruosius trejus metus buvo sukurtos trys naujos snapučių (Geranium) veislės: šviesiai rožiniais žiedais, iki 40 cm aukščio užaugantis snaputis ‘Traupis’, kompaktiško kero, šviesiai melsvų žiedų ‘Įstrica’, ir itin išraiškingais, tamsiais lapais pasipuošęs snaputis ‘Black Crown’, apie kurį autorė sako:

„Šios veislės sėjinukas buvo atrinktas 2020 m. ir savo pavadinimą ‘Black Crown’ (lietuviškai ‘Juodoji Karūna’) gavo dėl tais metais prasidėjusios koronaviruso Covid-19 pandemijos. Tuo metu žmonės sveikindamiesi neretai pasitikslindavo, ar pašnekovas ne karūnuotas, t. y. ar neserga koronavirusu. Pavadinimas itin tiko mėlynai violetiniais žiedais žydinčiam ir tamsiais, žaliai violetiniais lapais gėlynus puošiančiam augalui.“

Daugiau botanikos sode auginamų lietuviškų gėlių veislių ir pačių gėlynų nuotraukų galite atsisiųsti iš šios nuorodos: https://bit.ly/lietuviskuGeliuEkspozicija

Pranešimą paskelbė: Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė, VDU Kauno botanikos sodas
Unikalioje VDU Botanikos sodo ekspozicijoje – dėmesys lietuviškoms gėlių veislėms

Facebook Comments