Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Stokholme sėkmingai startavo nauja iniciatyva – Baltijos jūros šalių filmų festivalis

Rugsėjo 7–10 dienomis Švedijos sostinėje Stokholme multipleksinio kultūros centro „Kulturhuset“ autorinio kino teatre „Klarabiografen“ sėkmingai startavo nauja iniciatyva – pirmasis Baltijos jūros šalių filmų festivalis „Baltic Sea Film Festival“ (BSFF). Festivalį sumanė iniciatyvinė grupė iš trijų Baltijos šalių (šių šalių kultūros atašė ir Lietuvos bei Estijos kultūros institutai), jo programa įgyvendinta bendradarbiaujant su Lietuvos bei Latvijos kino centrais, Estijos kino institutu ir Stokholmo multipleksiniu kultūros centru „Kulturhuset“, kino teatru „Klarabiografen“. 

„Šią iniciatyvą paskatino pernai surengtas Baltijos šalių filmų savaitgalis, sulaukęs didelės sėkmės ir gausios švedų auditorijos. Taip pat ir faktas, kad filmai, sukurti Baltijos šalyse, ypač retai pasiekia Švedijos kino teatrų ekranus, net ir šalies didžiųjų tarptautinių festivalių metu. Jei filmai nepasiekia švedų žiūrovo, tai kaip galima skatinti domėjimąsi kaimynų kūryba kino srityje? Todėl festivalio organizatoriai ėmėsi nelengvo iššūkio siekdami keisti situaciją, tikslingai augindami švedų žiūrovo domėjimąsi kaimyninių Baltijos jūros šalių kuriamu kinu ir inicijuodami diskusijas tarp kino profesionalų, taip stiprindami kūrybinį bendradarbiavimą“, – sako Liana Ruokytė-Jonsson, viena iš festivalio iniciatorių.

Šį pirmąjį bandomąjį festivalį atidarė lietuvių vaidybinis filmas „Piligrimai“ (rež. Laurynas Bareiša), apdovanotas Venecijos kino festivalyje. Festivalio programoje taip pat pristatytas Andriaus Blaževičiaus režisuotas filmas „Bėgikė“, Marijos Stonytės dokumentinė juosta „Švelnūs kariai“.  Po kiekvieno filmo pristatymo vyko lietuvių filmų kūrėjų susitikimai su švedų žiūrovais, kuriuose dalyvavo režisieriai L. Bareiša, M. Stonytė ir filmų prodiuserė Marija Razgutė. 

BSFF festivalio programą svariai papildė rugsėjo 7 d. Stokholme surengta vieša ekspertų diskusija, kurios tikslas – suprasti esamą bendros kino gamybos tarp Baltijos šalių ir Švedijos situaciją visose keturiose šalyse ir ką galima būtų padaryti kartu, siekiant paskatinti Švedijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimą. Diskusijoje dalyvavo prodiuseriai Aet Laigu (Estija), Alise Ģelze (Latvija), Kestutis Drazdauskas (Lietuva) ir Švedijos regioninio kino fondo „Film i Väst“ generalinis direktorius Mikael‘is Fellin‘as. Diskusiją moderavo Jūle Rozīte (Latvija).

„Mūsų multipleksinio kultūros centro „Kulturhuset Stadsteatern“ ir kino teatro „Klarabiografen“ komanda labai didžiuojasi šia nauja iniciatyva bei tuo, kad pradėjome šį bendradarbiavimo projektą, kad turėjome unikalią galimybę pristatyti kokybiškus Baltijos jūros šalių filmus Švedijos auditorijai per filmų peržiūras, pokalbius, diskusijas, susitikimus su filmų kūrėjais. Tai tik mūsų projekto pradžia. Dirbsime ir stengsimės, kad festivalis augtų, stiprėtų. Kitais metais norime jį išplėsti, kad apimtų dar daugiau šalių aplink Baltijos jūrą. Mes tai vertiname kaip iniciatyvą, kuri prisideda prie naujų dialogų, susitikimų, mainų, bendrų kūrybos projektų tarp Baltijos jūros regiono šalių ir kuri ilgainiui gali prisidėti prie dar atviresnės visuomenės ir prie šio regiono identiteto stiprinimo“, – mintimis dalijasi kino teatro „Klarabiografen“ direktorė Hanna Karlsson.

Baltijos jūros šalių kino festivalis siekia per filmo objektyvą nušviesti mūsų regioninį identitetą ir įkvėpti tiek žiūrovus, tiek šios srities profesionalus domėtis kaimynais ir jų kuriamais filmais, taip pat sukurti platformą, kurioje vyktų dialogas tarp Baltijos ir Šiaurės šalių kino kūrėjų, ieškant naujų kūrybinio bendradarbiavimo kelių, formų, kurios skatintų bendrų šio regiono šalių filmų gamybą. Šis festivalis turi ambicijų tapti kūrybine erdve naujoms idėjoms, inovacijoms ir bendradarbiavimui. 

Pirmajame bandomajame nedidelės apimties Baltijos jūros šalių filmų festivalyje pristatyti filmai, sukurti minėtose Baltijos šalyse per pastaruosius 2–3 metus, tačiau kito festivalio programoje planuojama pristatyti ir Švedijos, Danijos bei Suomijos filmus, o kiek vėliau, festivaliui sustiprėjus ir išaugus, įtraukti likusias dvi Baltijos jūros šeimos nares – Vokietiją bei Lenkiją. Festivalio iniciatoriai ir organizatoriai tiki, kad ateityje ši iniciatyva gali tapti stipriu traukos centru, kuriame filmų kūrėjai iš visų Baltijos jūros regiono šalių pristatys savo kūrybinius pasiekimus ir vystys naujas idėjas.

Festivalį parėmė „Swe-Est“, „Swe-Lat“, „Swe-Lit“ bendradarbiavimo fondai, „Kulturhuset Stadsteatern“, kino teatras „Klarabiografen“, Estijos kino institutas, Latvijos kino centras, Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos kino centras.

Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Facebook Comments