Startuoja pilietinio ir tautinio ugdymo programa

Nuo 2020 m. rugsėjo startuoja Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų (LTPGKA) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) bendra iniciatyva, skirta pilietiniam ir tautiniam vaikų bei jaunimo ugdymui.

Edukacijos vyks Kauno centre, Žemės ūkio rūmuose. Kol kas startuoja 4 edukacinės programos: Kulinarinio paveldo, Juvelyrikos ir aksesuarų, Etno rankdarbių ir Jaunųjų amatininkų edukacijos. Plačiau: https://zur.lt/edukacijos/

„Kviečiame vaikus mokytis šimtmečius menančių amatininkystės paslapčių iš geriausių savo amato meistrų! Tai nauja Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos (LTPGKA) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) iniciatyva, kuria kviečiame vaikus ir jaunimą gyvai prisiliesti prie savo protėvių istorijos ir užmegzti tiesioginį ryšį su gamta. Tautinio paveldo edukacinės programos – tai ne tik unikalus ir prasmingas laisvalaiki, bet ir tautiškumo bei pilietiškumo ugdymas, ko labai pasigendame Lietuvos švietimo sistemoje. Taigi imamės iniciatyvos savarankiškai, nes tautinis paveldas yra prasmingas daugeliu aspektų. Tai puikiausia krašto reprezentacija, atspindinti ilgaamžes tautos vertybes, tradicijas ir vietinį savitumą, tačiau svarbiausia, kad jaunimo įtraukimas į šį procesą – puiki tautinės tapatybės ugdymo praktika“, – sako LTPGKA vadovė Jolanta Kubolienė.

„Manoma, kad vytinių juostų audimo būdui yra apie 6 tūkst. metų ir jis buvo paplitęs visame pasaulyje, o Lietuvoje turime duomenų nuo V a. Lietuvių kultūroje juostos be praktinės reikšmės (kaip virvė, raištis, sėtuvės ar kūdikio vygės pakabinimui, diržas susijuosti drabužius, aprišti nuometus) turėjo ir simbolinę reikšmę: žmogaus apjuosimas juosta, uždarant jį rate, tarytum saugo jį nuo išorinio grėsmingo pasaulio poveikio, o jos pririšimas prie kokio nors objekto, saugo nuo piktų jėgų. Juostomis ir juostelėmis apjuosdavo įvairių apeigų: krikštynų, vestuvių, laidotuvių metu. Juostos dovanojimas reikšdavo artumą, simpatiją, draugystę, o juostos audimas buvo laikomas tarytum malda…”, – pasakoja tradicinių amatų meistrė Vilija Ratautienė.

Maloniai kviečiame dalyvauti kūrybinėse edukacinėse programose ir savo rankomis prisiliesti prie šimtmečius menančių amatininkystės paslapčių.

„Tapyba – puikus būdas pažinti save ir išsilaisvinti nuo kasdienybės. Kiekvienas piešinys atspindi žmogaus vidinę būseną būtent šią akimirką. Vaikams ir jaunimui tai savotiška terapija susikaupti ir atsipalaiduoti bei pajausti spalvų žaismingumą”, – kalba tarptautiniuose pleneruose dalyvaujanti ir savo kūrybiškumą šlifuojanti dailininkė Edita Rimkienė.

Nors XXI a. technologinė pažanga šiandien mums atveria pažintį net su kitomis planetomis, tačiau niekas neatstos gyvo prisilietimo prie savo protėvių istorijos ir tiesioginio ryšio su gamta.

Visada žavimės tais žmonėmis, kurie šimtmečiais saugo šeimos amatininkystės paslaptis: keraminius puodus jie žiedžia lygiai taip pat, kaip prieš kelis šimtus metų jų protėviai, ir dega juos krosnyje tikra ugnimi lygiai taip pat, kaip jų seneliai. Lietuvos kaimuose dar galima rasti audimo staklių, kuriomis mūsų prosenelės ausdavo savo kraitį. Šiandien senoviniai baltų raštai audimuose įgavo naują prasmę ir naują gyvenimą. Lygiai taip pat šių dienų žmonės savo namuose kabina pagal senovinę tradiciją išdrožtus medinius kryžius, stato rūpintojėlius ir maišo uogienes ant modernių viryklių mediniais šaukštais.

LTPGA ir LR ŽŪR iniciatyva į Tautinio paveldo edukacines programas kviečiami vaikai nuo  8-erių metų ir vyresni.

Edukacinių programų dalyviai susipažins su amatais, papročiais, Lietuvos istorija ir tradicijomis bei ugdys kūrybiškumą, estetikos pojūtį, lavins motoriką.

Kiekviena edukacinė programa kryptingai orientuoja ir artimiau supažindins su pasirinktu amatu. Edukacijas ves tik sertifikuoti tautinio paveldo gamintojai ir kūrėjai, kurie dalinsis savo amato subtilybėmis, žiniomis ir neįkainojama patirtimi.

Pranešimą paskelbė: Sonata Kisielienė, LR Žemės ūkio rūmai