Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Seimo nario Algio Strelčiūno pranešimas: „Sustojusios Lazdynų baseino statybos – netinkamo lėšų panaudojimo pasekmė?“

2020 m. birželio 1 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Vienas laukiamiausių vilniečių objektų – Lazdynų baseinas – jau įgauna savo formas, tačiau statybos ir vėl stoja, nes Vyriausybė Vilniaus savivaldybei pasišovė nurėžti finansavimą. Savivaldybė ginasi neva tik dėl nurėžto finansavimo kyla grėsmė Nacionalinio stadiono ir Lazdynų baseino projektams. Vis dėlto, ar sustojusios Lazdynų baseino statybos – nurėžto finansavimo ar netinkamo lėšų panaudojimo pasekmė?

Kodėl Lazdynų baseinas svarbus projektas?

Šis projektas turi ypač didelę reikšmę ne tik Lazdynų rajono, tačiau ir viso Vilniaus gyventojams. Jis buvo pastatytas 1980 m., vėliau – 2013 m. Vilniaus miesto tarybai nusprendus baseinas buvo rekonstruotas, o 2017 m. buvo nutarta nugriauti baseiną ir pastatyti naują. Naujo baseino labai laukia gyventojai, gaunu daugybę prašymų su klausimais, kada bus baigtos statybos ir bus galima naudotis daugiafunkciu Lazdynų sveikatinimo centru. Šio centro ypač laukia vyresnio amžiaus žmonės, kuriems reguliarios treniruotės baseine yra puiki alternatyva labiau rizikingoms fizinėms veikloms. Karantinas pakeitė gyventojų poreikį rūpintis savo sveikata, daugiau sportuoti ir stiprinti imunitetą, tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms. Lazdynų baseinas yra nepaprastai svarbus ir dėl profesionalaus sporto, nes projekte numatyta, kad daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centre bus ne tik olimpinius kriterijus atitinkantys, bet ir moderniausi Baltijos šalyse 50 metrų ir 25 metrų baseinai. Vienu metu dalis baseino takų galės būti naudojami sveikatinimo, neformaliojo švietimo paslaugoms teikti, nėščiųjų ir senjorų užsiėmimams, o kita – profesionalių sportininkų treniruotėms.

Kas turėtų prisiimti atsakomybę?

Bendra Lazdynų baseino projekto vertė – 21,8 mln. Eur. Iš jų 11,6 mln. Eur – Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto, 1,2 mln. Eur – savivaldybės lėšos, o likusi suma – 9 mln. Eur – Valstybės investicijų programos lėšos. Kaip matome, Europos Sąjungos lėšos sudaro didžiausią dalį – net 11,6 mln. eur. Dar šių metų sausį savivaldybė nutraukė Lazdynų baseino statybų sutartį su bankrutuojančia bendrove „Irdaiva“. Kartu su bankrutavusia „Irdaiva“ Lazdynų baseiną statė keturi jungtinės veiklos partneriai – UAB „Axis Power“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“, AB „Montuotojas“, kurie neparodė ryžto vykdyti jiems priklausančių įsipareigojimų ir užbaigti projektą. Rangovams atsisakant tęsti darbų vykdymą sutartyje nustatytomis sąlygomis, Vilniaus savivaldybė nusprendė nutraukti sutartį ir skelbti naują rangos konkursą. Savivaldybė teigė, kad tokiu būdu nusprendė išeiti iš stagnuojančios situacijos, kuri susidarė dėl statybos bendrovės „Irdaiva“ bankroto ir jos partnerių nenoro laikytis bendrai su „Irdaiva“ prisiimtų įsipareigojimų. Manau, kad savivaldybė, būdama konkurso organizatorė, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už tai, jog sudarė sąlygas pagrindiniam rangovui veiklą vykdyti jungtinių sutarčių pagrindu, į projektą įtraukiant dar kitus rangovus. Sudarydama tokią rangos sutartį savivaldybė elgėsi neatsakingai ir  privalėjo numatyti, kad tokios sutarties sąlygos gali sukelti neigiamų pasekmių sklandžioms baseino statyboms. 

Ar realu išgelbėti Lazdynų baseino projektą?

Vilniaus vystymo kompanijos (VVK) atlikta teismo ekspertizė parodė, kad už neatliktus darbus galimai permokėta 1,963 mln. Eur. Dėl šios situacijos VVK  svarsto kreiptis į prokuratūrą. Pasak VVK, teismo ekspertai nustatė, kad nuo sutarties su konsorciumu pasirašymo iki 2019 m. rugsėjo 30 d. faktiškai darbų atlikta už 7 mln. Eur, o bendra baseino įrangos apmokėta suma siekia 5,174 mln. Eur (su PVM). O Vilniaus miesto savivaldybės administracija už darbus ir įrangą konsorciumui yra sumokėjusi 14,137 mln. Eur (su PVM). Skirtumas tarp teismo eksperto nustatytos sąmatos ir faktiškai sumokėtų pinigų viršija 10 proc., nes statybose, ypač nebaigtose, 10 proc. nuokrypis būna gana dažnas. Tačiau Lazdynų baseino atveju skirtumas didesnis. Todėl turime išsiaiškinti priežastis, kodėl konsorciumas teikė aktus už nepadarytus darbus, o techninę priežiūrą vykdę to nepastebėjo. Kalbant apie galimybę išgelbėti Lazdynų baseino projektą, svarbu atkreipti dėmesį, jog negali būti jokių alternatyvių finansavimo šaltinių. Dabar svarbiausia, kad ES lėšos būtų panaudotos tinkamai, priešingu atveju projektas gali išvis netekti ES paramos. 

Taigi, savivaldybė būdama pagrindine didelės turto vertės objekto statybų užsakove privalo vykdyti savo įsipareigojimus ir turi prisiimti atsakomybę už procesų vilkinimą. Buvo žadėta, kad jau 2020 metais baseinas bus pastatytas ir vilniečiai galės naudotis jo paslaugomis. Dabar žadama statybas pratęsti dar keliais metais. Dėl savivaldybės neatsakingumo sustojus statyboms, Vyriausybė nusprendė mažinti Europos Sąjungos lėšų finansavimą šiam projektui, kas sudaro didžiąją dalį visų lėšų. Belieka tikėtis, kad baseino statybos netaps amžina statybos aikštele ir dar po kelerių metų niekas nekels klausimo, kas nužudė Lazdynų baseiną. 

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Facebook Comments