Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

„QLED“ technologija: ką šis terminas sako apie televizorių?

Nors televizija atsirado XIX a. pirmoje pusėje, Lietuvoje spalvota televizija pradėta transliuoti mažiau nei prieš penkiasdešimt metų. Tačiau, ar kada nors žiūrėdami televizorių susimąstėte, kaip ir iš kur atsiranda vaizdai ekrane? Arba kokią vaizdo technologiją palaiko jūsų televizorius? Pateikiame įdomių faktų, kurie pravers renkantis naują televizorių.

Truputis priešistorės

Pirmoji televizijos stotis pradėjo veikti 1928 m. Čikagoje, o Lietuva pirmąkart televiziją išvydo 1957 metais. Kaip nedidelės medinės dėžutės atrodę pirmieji lietuviški 1963 m. pagaminti „TEMP-6“ televizoriai nė iš tolo nebeprimena šiuolaikinių išmanių televizorių.

Įvairių įstrižainių, raiškos ir technologijų televizoriai šiandien vartotojus priverčia sukti galvas, kuris jų namams tinkamiausias ir kuo jie skiriasi tarpusavyje. Juk gali atrodyti, kad viskas ko reikia – didelis ekranas ir gera vaizdo kokybė.

Šiemet 50-šimtmetį švenčianti buitinės elektronikos gamintoja „Samsung“ visą šį laiką vystė inovatyvias televizorių technologijas, kurios atvedė iki neseniai pristatyto „8K QLED“ televizoriaus. Tačiau kas yra toji 8K raiška, „QLED“ technologija ir kaip smarkiai tai keičia televizorių nuo tokio, koks buvo sukurtas prieš penkiasdešimt metų?

Inovacijų link

Ar galite įsivaizduoti, kad pirmieji istorijoje mechaniniai televizoriai vaizdą siųsdavo į miniatiūrinį pašto ženklo dydžio ekranėlį? Laikais, kai koncentruotasi į patį mechanizmo tobulinimą, apie kokybę nebuvo kada kalbėti. Tačiau šiandien, kai televizija pasižymi skaitmeninėmis ir išmaniomis savybėmis, kokybė tapo neatsiejamu televizoriaus kriterijumi.

Buitinės technikos prekybos centruose, reklamose ir stenduose reklamuojami televizoriai kai kur gali turėti prierašą „QLED“. Šiandien televizorių rinkoje lyderiaujantis „QLED“ terminas reiškia pažangią, keletą metų bendrovės „Samsung“ tobulinamą ekrano technologiją.

Jai išgauti prireikė sujungti dvi „LED“ ir „Quantum Dot“ technologijas. „QLED“ technologijos išskirtinumas yra tai, kad baltas foninis pašvietimas perteikia sodrią baltą spalvą ir tiksliai atkuria pagrindines spalvas. Tokiu būdu „QLED“ technologija išgauna itin ryškų vaizdą ekrane, tad visos detalės atrodo realistiškos, jausmas tarsi vaizdą matytumėte tikrovėje.

Kaip tai įmanoma?

Atrodo neįtikima, kad vaizdas televizoriaus ekrane būtų lygiai toks pats, koks ir tikrovėje. Tačiau 4K raiškos „QLED“ televizoriai šiandien turi tokias funkcijas, kurios geba atkurti maksimalų tikslumą.

Pavyzdžiui, „Samsung“ daug metų tobulinti „QLED 4K“ ekranai pasižymi tokia tikslumo technologija, kuri reguliuodama foninį apšvietimą detales išryškina taip, kad jos atrodo it gyvos. Ką jau kalbėti, kai tas pačias savybes galima pajusti dar didesnės 8K raiškos „QLED“ ekranuose, kuriuose sutalpinta dar daugiau – net 33 milijonai pikselių.

Filmų žiūrėjimas tokiame ekrane ne tik prilygsta kino teatro patirčiai, bet ir suteikia patogumo. „Smart hub“ leidžia viską valdyti vienu televizoriaus pulteliu – tiek televizijos tiesioginę transliaciją, tiek filmų ir serialų platformas, kaip „Netflix“, tiek daugumą prie TV jungiamų išorinių prietaisų, pvz., žaidimų kompiuterius ar garso aparatūrą, ar įvairius išmaniųjų namų prietaisus.  Negana to, televizoriaus intelektas įsimena, ką mėgstate žiūrėti ir pagal tai pats siūlo turinį.

Be to, kitaip nei kitų technologijų, pavyzdžiui „OLED“, tokie televizoriai tikėtina, kad bus  ilgaamžiškesni. Kartais, ilgai žiūrint mėgstamą kanalą, jį perjungus lieka pastarojo logotipo fragmentas. Toks efektas, dar vadinamas „burn-in“, „QLED“ televizoriuose atsiranda itin retai.

Tam, kad visa šeima patogiai kartu pažiūrėtų filmą ar sporto rungtynes, ne visada būtina eiti į kino teatrą ar stadioną. Malonią patirtį užtikrina tokie dalykai, kaip pavyzdžiui, platus žiūrėjimo kampas, kuris leidžia stebėti turinį patogiai iš bet kurios kambario vietos, arba dirbtinio intelekto technologija, pati nustatanti ekrano šviesumo lygį, atsižvelgdama į supančią aplinką.

Pranešimą paskelbė: Mingailė Gulbinauskaitė, UAB „Publicum“