Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Pogrindinė vėliavų gamyba laisvės ištroškusioje šalyje

Nepaslaptis, jog Lietuvos valstybė nuėjo ilgą ir sunkų kėlią iki laisvės ir nepriklausomybės. Nors esame viena seniausių valstybių Europoje, kurios ribos Viduramžiais driekėsi net iki Juodosios jūros, tačiau šiandien skaičiuojame mažiau nei trisdešimt savarankiškos valstybės metų. Lietuva padarė nepaprastą progresą lyginant su kitomis Europos valstybėmis, kurioms vytis geriau gyvenančių kaimynų nereikėjo. Iš kur toks lietuvių ryžtas ir užsispyrimas?

Mokyklinis istorijos kursas padeda suprasti, jog lietuviai visais laikais buvo užsispyrę ir atkaklūs. Ne tik viduramžiais pasiekėme įspūdingų pergalių, tačiau buvome ir paskutinė tauta, priėmusi krikščionybę Europoje. Beje, pagonybę išpažįstančių tautiečių yra ir šiais laikais. O kur dar sukilimai prieš caro valdžią, partizaninio karo laikotarpis. Juk mes pirmoji valstybė, išstojusi iš Sovietų sąjungos. Po šio Lietuvos žingsnio prasidėjo grandininė reakcija ir iš esmės pakeista pasaulio istorija. Vos trys milijonai žmonių ir toks nepaprastas tikėjimas šviesesniu rytojumi! Trys milijonai vilčių ir pogrindinė vėliavų gamyba klausant Amerikos balso.

Įdomiausia tai, jog kovodami dėl Lietuvos nepriklausomybės žmonės vargiai galėjo žinoti, kas tai. Juk šalis ilgus dešimtmečius buvo tarybinė respublika, o apie laisvą Smetonos laikų Lietuvą dauguma buvo tik girdėję iš senelių. Istorinėse nuotraukose iš Sausio 13-osios nakties, barikadų prie seimo rūmų, laisvės mitingų matome jaunus žmones, studentus, kurie kovojo ir tikėjo geresniu rytojumi, kurio net nematė per informacinės blokados draudimą. Jie paprasčiausiai tikėjo, jog gyvenimas gali būti geresnis nei yra. Ne vienas jų paslapčiomis klausydavosi Amerikos balso per pačių perdarytus radijo imtuvus ir šokdavo išgirdę trūkčiojančią Rolling Stones ar KISS melodiją.

Draudžiama buvo ne tik demonstruoti vakarietiškas idėjas, tačiau ir kalbėti apie tai. Gyvenimas buvo keistas – niekada negalėjai žinoti, kuo gali pasitikėti. Tačiau rūsiuose, kuriuose paslapčiomis grojo Amerikos balsas, vyko vėliavų gamyba. Prasidėjus pirmiesiems mitingams už laisvą Lietuvą minioje suplevėsavo ir trispalvės. Taip, pačių siūtos iš kažin kur gautų audinių, visos – skirtingų atspalvių, tačiau tiek daug reiškiančios visiems susirinkusiems. Juk dar neseniai už tokį draudžiamų simbolių demonstravimą buvo galima užsitraukti didžiulę valdžios nemalonę, kuri galėjo baigtis kalėjimu ar net tremtimi, jau nekalbant apie nemalonumus darbe, sunkumus stojant į institutus ar amžiams atidedamą eilę gauti naują butą ar automobilį. Kiek reikėjo drąsos tiems, kurie minioje išsitraukė trispalves pirmieji!

Todėl šiandien, kai esame laisvi ir nepriklausomi, galime kalbėti, daryti ir galvoti ką tik norime, privalome gerbti tuos, kurie iškeldami trispalvę rizikavo savo ir savo šeimos gerove. Vėliavų gamyba nebevyksta rūsiuose  ir kiekvienam lietuviui privalu įsigyti šį valstybės simbolį, kuris simbolizuoja dar tokią neseną mūsų tautiečių kovą už šiandieninę laisvę būti tuo, kuo norime būti.