Silkė – tikra žiemos sezono ir artėjančių švenčių klasika. Tačiau, anot keliautojo, kulinaro ir „Lidl“ ambasadoriaus Vytaro Radzevičiaus, šis patiekalas gali būti ne tik tradicinis, bet ir stebinančiai modernus. Jo teigimu, silkė yra vienas universaliausių produktų, kuris leidžia neišlaidaujant mėgautis gurmaniškais skoniais. Žinomas kulinaras primena, kad silkė lietuviams kažkada buvo net prabangos prekė, o šiandien – neatsiejama nuo Kūčių ir Kalėdų stalo, taip pat – ir nebrangus produktas, leidžiantis sukurti ypatingus skonius. „Mūsų bočiai tikriausiai jautė, kad reikia Omega-3 riebalų rūgščių, nors anuomet niekas nežinojo, kad silkė teikia naudos. Prekyba ja buvo privilegija – LDK laikais ja prekiavo tik druskos pirkliai – tais laikais tai buvo labai svarbūs žmonės“, –…

Lietuvių kultūroje kūčiukai yra kur kas daugiau nei kepinys. Pasak etnologės Gailės Vanagienės, jų simbolinė prasmė siekia archajiškus, ikikrikščioniškus laikus – tai mažos duonelės, kurios buvo skirtos protėviams pagerbti ir pavaišinti. Tautiečių ištikimybė kūčiukams neišblėso – šiandien jie tapo žiemos švenčių laukimo simboliu, o jų pasirinkimo apstu. Parduotuvėse jų galima įsigyti nuo tradicinių iki pagardintų kanapių sėklomis, cukruotų, traškių ar pačių minkščiausių. „Kūčiukai Lietuvoje dar vadinami šližikais, prėskučiais, parpeliais, kleckučiais, kalėdukais – iš viso skaičiuojama per dvidešimt šio patiekalo pavadinimų“, – sako Gailė Vanagienė, Vilniaus etninės kultūros centro etnologė, kultūrinės veiklos koordinatorė. Pasak jos, Kūčių vakarą dalijimasis kūčiukais tebėra bendrystės, savo šaknų, išėjusiųjų artimųjų prisiminimo ir namų gausos simbolis. „Maximos“…

Artėjant gražiausioms metų šventėms, vis daugiau žmonių ima galvoti apie tai, kaip šventiniam stalui suteikti išskirtinumo neišlaidaujant ir nesugaištant daug laiko. Prekybos tinklo „Rimi“ ambasadorė, restoranų šefė Goda Juknaitė-Lamsargė siūlo nepamiršti sezoniškumo: gaminant įvairiausius naudoti žiemai būdingus vaisius bei daržoves. Ji dalijasi ir ypatingu salotų su antiena receptu, kuris puikiai tiks tiek šventiniam stalui, tiek jaukiai vakarienei namuose. Eksperimentuokite su žiemos skoniais Pasak šefės, šios salotos išsiskiria ypatingu skonių deriniu. Anties krūtinėlė derinama ne su klasikinėmis daržovių salotomis, bet sezoniškais vaisiais: geltonaisiais melionais, persimonais, mandarinais ir šilauogėmis. „Receptas gali pasirodyti gana įmantrus, tačiau iš tiesų jis yra paruošiamas vos per 15 minučių ir nereikalauja didelių pastangų, todėl puikiai tinka net…

Artėjant didžiausioms metų šventėms, gyventojų išlaidos tradiciškai šokteli. „Citadele“ banko ekspertė įspėja, kad gruodžio šventinis maratonas dažnai virsta „finansinėmis pagiriomis“ kitų metų pradžioje, todėl būtent dabar svarbus metas peržiūrėti savo biudžetą ir apsisaugoti nuo nereikalingų išlaidų. Metų finansų inventorizacija – nuo ko pradėti? Pasak „Citadele“ bankoBaltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovės Rasos Narės, pirmasis žingsnis į ramesnį šventinį laikotarpį – metų išlaidų inventorizacija. „Prieš pradedant planuoti dovanas, verta atsiversti sąskaitų istoriją ir pasižiūrėti, kur šiemet nukeliavo jūsų pinigai. Dažnai žmonės nustemba pamatę, kiek daug kas mėnesį kainuoja smulkūs pirkiniai, pavyzdžiui, kava išsinešimui ar kelių eurų prenumeratos“, – pastebi R. Narė. Jos teigimu, naudinga atlikti bent trumpą finansų apžvalgą – peržvelgti…

Latvių knygininkystė mini įspūdingą sukaktį – 500 metų nuo pirmosios spausdintos knygos. Lapkričio 24 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta latvių knygininkystės 500 metų sukakčiai skirta plakatų paroda „Nuo pirmosios knygos iki Šviesos pilies“. Parodoje pasakojama dingusios pirmosios latviškos knygos istorija ir pristatomos svarbiausios asmenybės, padariusios įtaką latvių kalbai, nacionalinei savimonei ir tautinei tapatybei nuo 1525 m. Dingusi knyga – šimtmečius trunkantis detektyvas Pirmoji latviška knyga, sudaryta iš liuteroniškų tekstų latvių ir estų kalbomis, taip ir nepasiekė Rygos, nes Liubeke ją areštavo katalikus rėmusi miesto valdžia. Vis dėlto archyvų duomenys leidžia manyti, kad keli egzemplioriai galėjo išlikti – kaip sako parodos rengėjai, pirmosios latviškos knygos detektyvinė istorija tęsiasi. Vilnius…

Artėjant šventėms vis dažniau susimąstome, kuo pradžiuginti artimuosius. Jei tarp jų yra tikras sporto fanatikas, pasirinkimas išties platus – nuo praktinių dovanų iki įkvepiančios literatūros. Štai kelios idėjos, kurios tikrai pataikys į dešimtuką. 1. „Go3 | BITĖ“ sporto paketas – tobula dovana tiems, kurie labiau mėgsta žiūrėti nei sportuoti Jei žmogus dievina sportą, bet dažniau renkasi stebėti rungtynes nei pats aktyviai sportuoti, Go3 sporto programa ir transliacijos tiesiogiai – puiki dovana. Jis suteikia galimybę mėgautis tiesioginėmis sporto transliacijomis, populiariausiomis lygomis ir turnyrais. Tai dovana, kuri džiugins visus metus. 2. Sporto inventorius arba dovanų kuponas jam įsigyti Aktyviems sporto entuziastams pravers praktiški įrankiai: elastinės gumos, jogai ar tempimui skirtas kilimėlis, masažinis…

Ar norėtumėte sugrįžti į vaikystę ir vėl išgyventi Kalėdų laukimo jaudulį, tarsi būtumėte penkerių? Vilniuje – Europos Kalėdų sostinėje – tai bus įmanoma, nes čia bus švenčiama Vilniaus kalėdiškiausia diena. Jos metu vaikystės prisiminimai bus keičiami į specialią valiutą, mieste atsiras specialios kalėdinio pašto dėžutės, iš kurių linkėjimai pasklis po pasaulį, o viską vainikuos masinis choro pasirodymas ant ledo, prie kurio kviečiami jungtis visi miesto gyventojai ir svečiai. Vilniaus kalėdiškiausia diena, kurios metu sostinėje gali nutikti netikėčiausi dalykai, bus švenčiama gruodžio 13 d. Šią datą paskelbė Vilniuje susirinkę Kalėdų seneliai iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos, kurie ne tik pasirašė Kalėdų deklaraciją, bet ir užkopę į Gedimino kalną bei apžvelgę miestą…

Lapkričio 27 dieną, šį ketvirtadienį, 18 val., Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“ atidaroma tapytojos Monikos Plentauskaitės asmeninė paroda „Kol aš laukiau tavo balso“. Šeštojoje, trejus metus brandintoje asmeninėje parodoje menininkė pristatys kūrinius apie motinystės patirtį, atmintį ir tapatybės klausimus.  Monika Plentauskaitė  (g. 1993) – viena įdomiausių savo kartos Lietuvos tapytojų, nuosekliai kurianti savitą vizualinį pasaulį, kuriame susipina atmintis, laikas ir tapatybės paieškos. 2018 m. ji baigė Vilniaus dailės akademijos tapybos magistro studijas, tais pačiais metais ji tapo „Jaunojo tapytojo prizo“ laureate – vieno svarbiausių šiuolaikinės tapybos apdovanojimų Baltijos šalyse. Menininkės kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir užsienio kolekcininkai, jos darbai yra Nacionalinio dailės muziejaus, MO muziejaus ir kitų svarbių institucijų kolekcijose,…

Sostinėje pilnas sales renkantis ir pirmąsyk gastrolių išvykęs Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ parsivežė du svarbius apdovanojimus. Alytuje vykusiame tarptautiniame teatrų festivalyje „COM•MEDIA“ spektaklyje vaidinanti Indrė Patkauskaitė paskelbta geriausia aktore, o Ramūnui Cicėnui atiteko geriausio aktoriaus įvertinimas. Apdovanojimų renginys Alytaus miesto teatre vyko lapkričio 24-osios, pirmadienio, vakarą. Jis tapo šiemet jau 15-ą kartą rengto festivalio finalu. Vilniaus mažajame teatre O. Koršunovo režisuotas scenos kūrinys pagal dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę debiutavo šį pavasarį. Dzūkijos sostinė Alytus tapo pirmuoju miestu, kur spektaklis vyko gastrolių. Iš aktorių lūpų – pagyros žiūrovams Pirmadienio vakarą į sceną atsiimti jiems skirtų apdovanojimų kopę aktoriai neslėpė džiaugsmo dėl įvertinimų, o lapkričio 19-ąją spektaklį išvydusią…