NLŽVA: tikimės, kad Seimo nariai atkreips dėmesį į STT Antikorupcinio vertinimo išvadą ir atmes Lošimų įstatymo pataisas
Lošimų priežiūros tarnybos (toliau – LPT) pasiūlyti ir Seimo nario M.Majausko įregistruoti įstatymų pakeitimai Nr. XIVP-643 (nuoroda) ir XIVP-644 (nuoroda) yra parengti neatsižvelgiant į probleminę padėtį lošimų ir loterijų rinkoje, nesprendžia jokių realių problemų, todėl kelia rimtų klausimų dėl pataisų motyvų dabar bei sudarytų prielaidais didėti korupcijai ateityje.
Pasak NLŽVA, minėtiems įstatymo pataisų projektams yra būdingas selektyvumas, išsamumo ir teisinio apibrėžtumo stoka, kas yra korupcinės rizikos veiksniai. Projektais yra tariamai sprendžiamos menamos problemos B kategorijos automatų ir lažybų antžeminiuose sektoriuose, o realios problemos lošimų ir loterijų sektoriuje nepastebimos. Lošimų priežiūros tarnybos pasiūlymai yra neaiškios kilmės, tačiau aiškių neigiamų pasekmių.
NLŽVA nuomone, įstatymo pataisų projektai siūlo suteikti nuotoliniams lošimams – bene didžiausios socialinės rizikos lošimų formai – nepagrįstą pranašumą prieš kitas antžeminių (tradicinių) lošimų rūšis. Be to, LPT siūlo dar ir papildomus veiklos barjerus antžeminių lošimų organizatoriams. Pavyzdžiui, siūloma, kad operatoriai turėtų kas 5 metus gauti vietos savivaldybių pritarimą veiklai tęsti.
STT paskelbtoje savo Antikorupcinėje vertinimo išvadoje (nuoroda) teigia: „Atsižvelgiant į tai (įstatymo pataisų siūlymus), manytina, kad nuotolinių lošimų organizatoriams Projektu sukuriamos palankesnės, mažesnę administracinę veiklą sukuriančios sąlygos veiklai vykdyti, nei kitų rūšių – antžeminių – azartinių lošimų organizatoriams, nes gavę licenciją ir leidimą jie galėtų nuotolinių lošimų veiklą vykdyti neterminuotai, be papildomų derinimo procedūrų su Lošimų priežiūros tarnyba ar savivaldybės taryba“.
Juo labiau, kad savivaldybių tarybos reikalavimo nustatymas B kategorijos automatų salonams ir lažybų punktams, organizuojantiems ribotus lošimus, kelia didelių abejonių dėl jau veikiančių salonų ir punktų veiklos tęstinumo, nes įstatymo pataisų projektuose nenumatomi jokie kriterijai tokiam sprendimui priimti. Todėl vietos savivaldybių politikai galėtų visiškai neargumentuotai priiminėti teigiamus ar neigiamus sprendimus. Į tai atkreipia dėmesį ir STT savo išvadoje.
Įstatymų projekto rengėjai nepateikia jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis yra tikslinga (būtina) koreguoti dabartinį teisinį reguliavimą antžeminiams (tradiciniams) lošimams. Tam, kad keisti veiklos taisykles (sąlygas) turėtų egzistuoti faktinių aplinkybių visuma, liudijanti būtinybę tai daryti, kaip antai, kriminogeniniai duomenys, viešosios tvarkos pažeidimai, blogėjanti padėtis B kategorijos automatų salonuose ir lažybų punktuose, lemianti vis didėjantį juose probleminio lošimo augimą etc. Tokių faktų nėra. Todėl yra absoliučiai neaišku, dėl kokių priežasčių yra inicijuoti šie pakeitimai ir ar jų iniciatoriai realiai vadovaujasi viešojo intereso kriterijais.
LPT keistai selektyvų požiūrį taip pat labai gerai iliustruoja tai, jog loterijų paslaugos teikiamos daugybėje lengvai prieinamų vietų (tiesiai prie kasų, esančių prekybose centruose), tačiau tokių paslaugų teikimui savivaldybių tarybų sutikimo pataisos nereikalauja, nors loterijų paslaugas laisvai gali įsigyti ir nepilnamečiai (ypač – nuotolinėse loterijose).
Taipogi, tai pačiais pakeitimais reikalavimo tiems, kurie organizuoja socialinių pasekmių prasme rizikingiausius nuotolinius lošimus, kartu turėti ir antžemines lošimų vietas, išbraukimas (eliminavimas) sąlygos žemiau nurodytas rizikas: (a) apsunkins galimybę kontroliuoti tokius azartinių lošimų organizatorius, (b) susilpnins galimybę įgyvendinti savo teisę nelošti, (c) susilpnins galimybę sukontroliuoti nuotolinių lošimų pasiūlą, (d) padidins nekontroliuojamų ar silpnai kontroliuojamų lošimų neigiamas socialines pasekmes.
Taipogi STT savo išvadoje pateikė eilę kitų įstatymo pataisų trūkumų kaip pavyzdžiui:
„Nei aktualioje ar nuo š. m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančioje Įstatymo redakcijoje, nei Projekto nuostatomis nenumatomas nuotolinio lošimo įrenginių prijungimas prie LAKIS ar įdiegimas kitokių papildomų priemonių, padidinsiančių nuotolinių lošimų pajamų apskaitos skaidrumą bei teisingą šio sektoriaus apmokestinimą. Manytina, kad situacija, kai papildomi kontrolės mechanizmai numatomi tik daliai tam tikro sektoriaus ūkio subjektų, yra ydinga ir antikorupciniu požiūriu, todėl siūlome svarstyti galimybę maksimaliai suvienodinti finansinės atskaitomybės reikalavimus visų rūšių azartinių lošimų organizatoriams, kas ypatingai svarbu, kai šiuo metu svarstoma atsisakyti fiksuoto dydžio lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo, nustatant procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo“.
Todėl NLŽVA nuomone yra absoliučiai neaišku, dėl kokių priežasčių yra inicijuoti aptariami įstatymų pakeitimai ir ar jų iniciatoriai realiai vadovaujasi viešojo intereso kriterijais.
Pranešimą paskelbė: Liutauras Ulevičius, Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija
