Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Netikėta karantino pasekmė – socialinius tinklus užkariauja medikai

Koronaviruso pandemijos metu krito beveik visų socialinių tinklų žvaigždžių aktyvumas. Ir nors tokiose platformose kaip „Facebook“ didžiausias lankytojų srautas kilo iki 15 proc., turinio, ypač remiamo, skaičius sumažėjo. Išimtimi tapo medikai, kurių socialinės paskyros staiga ėmė dominti keliskart platesnę vartotojų auditoriją – nenuostabu, nes daugiau kaip 70 proc. pilnamečių su sveikata susijusios informacijos ieško internete. Šiandien gydytojų ar slaugytojų socialinių tinklų paskyros siekia per humorą ir muziką kovoti su melaginga informacija apie epidemiją bei dalinti praktinius patarimus, kaip nuo jos apsisaugoti. Vis tik ar gali būti, jog pramogai naudoti tinklai po karantino ilgam taps informatyvesni ir labiau orientuoti į naudotojų informavimą?

Aktyvumas augo matant žmonių sumišimą 

„Facebook“ ar „Linkedin“ kanaluose sveikatos apsaugos naujienas komentuojantys kanalai – jokia naujiena. Vis tik kiek keista tarp populiariausių vartotojų gydytojus ar slaugytojus matyti „Instagram“ ar „TikTok“ platformose, sukurtose atitinkamai nuotraukų ir muzikinių klipų parodijų dalinimuisi, tad retai kada reaguojančiose į politinę ar socialinę situaciją.

„Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas sako, kad socialiniuose tinkluose prasidėjęs medikų populiarėjimas susijęs su tuo, kaip karantinas pakeitė mūsų naršymo lūkesčius – koronavirusas persmelkė visų populiariųjų, net ir pramoginių tinklalapių turinį.

„Kadangi koronaviruso situacija neturi precedento, žmonės jaučia poreikį ją geriau suprasti, o tai, bent jau pirmosiomis karantino savaitėmis, buvo neįmanoma, nes trūko duomenų, tyrimų, patikimos informacijos. Tas tik sustiprino melagingos ar netikslios informacijos socialiniuose tinkluose intensyvėjimą. Aktyviai socialiniuose tinkluose komunikuojančių medikų banga stengėsi šią ydingą tendenciją atsverti –  informuoti žmones jiems suprantamu, kartais net šmaikščiu būdu ir taip kovoti su netiksliomis naujienomis“, – sako „Bitės Profas“.

Anot jo, kone idealus pavyzdys yra šį pavasarį išgarsėjęs daktaras Austinas Chiangas, kuriantis „TikTok“ tinkle. Anksčiau beveik visi garsiausi socialinių tinklų vartotojai, kalbantys apie sveikatos apsaugą, naudojosi „Facebook“ ar „Twitter“ platformomis – ten dešimtis ar šimtus tūkstančių sekėjų turi tokios paskyros kaip Richas Besseris ar Dr. Esther Choo. Gerokai mažiau dėmesio tokie žmonės sulaukdavo jaunesnei auditorijai skirtuose tinkluose. 

Dr. Chiango turinys paliečia daug skirtingų temų, tačiau nemažą dalį jo sudaro koronaviruso mitus ginčijantys vaizdeliai, kuriuose glaustai išdėstoma, kodėl kai kurie argumentai apie virusą nepagrįsti ar neatitinkantys tikrovės. Įdomu tai, kad jis, kaip ir kiti panašūs „TikTok“ naudotojai, pateikia savo nuomonę su humoru, muzika ir šokiais, dėl ko turinys išlieka pramoginis. Ir Dr. Chiangas nėra vienintelis – toje pačioje platformoje per paskutinius du mėnesius išgarsėjo ir tokios paskyros kaip Joel Benji ar TikTok Doc.

„Paprastai socialinių tinklų platformose susiformuoja nuomonių burbulai, kuriuose susiburia ir bendrauja vienodai mąstantys žmonės. Medikų įsitraukimas tokią tvarką kiek pažeidžia, nes parodoma, jog eilinio vartotojo nuomonė nėra lygi kvalifikuoto sveikatos specialisto nuomonei. Šia prasme gydytojai-nuomonės formuotojai nėra tik dar viena mada, o labiau pradžia atviros diskusijos dėl to, kaip turi atrodyti mūsų soc. tinklų ateitis ir kada nuomonė turi nusilenkti faktams“, – komentuoja K. Špiliauskas.

Apie virusą Ispanijoje – lietuvio mediko „Facebook“

Medikai socialiniuose tinkluose labiau išpopuliarėjo ir Lietuvoje. Savo turiniu neretai JAV socialinių tinklų žvaigždes primenantys medikai savo paskyrose derino informacijos teikimą su asmeninio gyvenimo akimirkomis bei kasdiene kalba.

Koronaviruso krizę savo „Instagram“ reflektavo jau anksčiau bene garsiausia internetinės erdvės medike buvusi Indrė Plėštytė-Būtienė. Apie koronaviruso poveikį sveikatos apsaugos sistemai nuomonėmis tiek „Instagram“, tiek naujienų portaluose dalinosi Rugilė Kančaitė, žmones likti namuose skatino Greta

Pastaroji viename savo įrašų kovo mėnesį rašo: „Mes visi būsim sveiki tik tada, kai dar kažkiek turėsim sąmoningumo kitų atžvilgiu, kai suprasim, kad kito problema, tai ir mano problema, kai išmoksim iš tikrųjų atjaust ir suprast kitą žmogų, kai į situaciją pažiūrėsim empatiškai. Mes esam kiekvienas atsakingas už šį pasaulį. O atsakomybės kratomės. Gal pagaliau supraskim, kad tai kas vyksta, vyksta ne be reikalo?“

Kovo mėnesį ne tik socialinius tinklus, bet ir naujienų portalus apskriejo Ispanijoje dirbančio gydytojo Mindaugo Gudelio įrašai iš tuomet vienus didžiausių susirgimų skaičių fiksuojančios šalies. „Matau, kad trūksta informacijos arba šia informacija tiesiog spekuliuojama“, – vieną pirmųjų savo vaizdo įrašų pradeda „Barcelona“ krepšinio klubo gydytojas, po to paaiškinantis, kodėl viruso pavojingumo vektorius yra triskart didesnis nei gripo ir kad vien simptomų nejautimas nereiškia, jog žmogus viruso nenešioja.

Pirmajam M. Gudelio vaizdo įrašui pasirodžius naujienų portaluose, po keleto dienų jo sukurtu raginimu likti namuose pasidalino 1,2 tūkst. „Facebook“ vartotojų, jis sulaukė ir 1,8 tūkst. reakcijų.

Be to, viena sekamiausių „Facebook“ pavasarį tapo Santaros klinikų gydytojo ir VU dėstytojo Vytauto Kasiulevičiaus paskyra, laikinai tapusi vartotojams gerokai įdomesnė nei visų pramogų pasaulio atstovų.

„Tiek Lietuvoje, tiek visame Vakarų pasaulyje sveikatos krizė išprovokavo melagingų naujienų ir netgi netinkamų apsauginių priemonių pasiūlos augimą. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje nuo kovo mėnesio skundų dėl padirbtos įrangos padaugėjo net 40 proc. Vis tik svarbiausia, kad mobilizuojantis ir aktyvėjant pasipelnyti norintiems sukčiams, panašiai reaguoja ir padėti norintys žmonės, kurie stengiasi įvesti aiškumą ir neleisti plisti melagingoms naujienoms. O vartotojai analogiškai siekia atskirti, kuo tikėti ir kuo ne“, – teigia „Bitės Profas“ Karolis.

Ar galima juokauti, kai būtina informuoti?

Ligoninėms, poliklinikoms, gydytojams bei slaugytojams ryšio paslaugas nemokamai teikiančios įmonės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų technologijų specialistas pastebi, kad koronavirusui išnykus, tendencija greičiausiai nurims, tačiau norėtųsi tikėti, jog ji spės suformuoti sveikesnius mūsų naršymo įpročius. 

„Socialiniuose tinkluose itin didelio populiarumo sulaukia dviejų tipų turinys: asmenybės, dažniausiai garsūs žmonės, kurie dalinasi savo kasdiene patirtimi, arba pavieniai, ypatingi įrašai, kurie apskrieja visą internetą, nors daugeliui nerūpi pats jų autorius. Šiuo metu matome naują stilių, savotiškai sujungiantį geriausias abiejų puses – garsėjančias asmenybes, turinčias savo unikalų stilių, bet pateikiančias faktus ir paaiškinimus, nebūtinai susijusius su jais pačiais. Tai nėra tik asmenybių, bet ir informacijos kanalai, neapsiribojantys tik įvaizdžiu bei estetika“, – analizuoja K. Špiliauskas.

Pavyzdžiui, daktaras Mike Varshavski, vienas iš populiariausių medicinos specialistų „Instagram“ tinkle, teigia savo pareiga laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informacijos sklaidą, ne subjektyvios nuomonės aiškinimą. Be to, kadangi vyrą seka net 3,6 mln. vartotojų, jis nuolat kviečiamas situaciją komentuoti naujienų laidose, taip panaudodamas savo atpažįstamumą, kad plačiau paskleistų sveikatos apsaugai svarbią informaciją. Tai ypač svarbu šiandien, kai sunku susigaudyti prieštaringos informacijoje bei informacijos pertekliuje.

„Karantino laikotarpiu visos socialinių tinklų platformos išgyveno pokyčius, kai kurios iš jų radikalius, nes nutrūko turinys, kuriuo jos anksčiau buvo užpildytos. Todėl, pavyzdžiui, „Instagram“ šiandien naudojamas dažniausiai pokštų ir „meme“ dalinimuisi, nors pernai dar buvo išskirtinai laisvalaikio nuotraukų tinklas. Medikai-nuomonės formuotojai negali virsti tiesiog sausos praktinės informacijos skleidėjais, bet ir išnaudoti konkrečių platformų formatus. Jiems tai padarius galbūt galime tikėtis, kad mažesnę mūsų naršymo dalį užims gražūs vaizdai ir didesnę – kvalifikuoti gyvybiškai svarbių specialybių profesionalai?“, – svarsto „Bitės Profas“. 

Jei apie išmaniųjų technologijų ir socialinių tinklų tendencijas norite sužinoti daugiau, pagalbos visada galite kreiptis į didžiųjų Lietuvos miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusius „Bitės Profus“. Nepriklausomai nuo jūsų naudojamo tinklo, jie bet kada patars, atsakys į rūpimus klausimus ir padės išmaniosiomis technologijomis naudotis lengviau. O daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje https://www.bite.lt/profai.

Apie „Bitė Lietuva“

„Bitė“ kuria patikimą, greitą ir išmanų tinklą. Ir tuo pačiu rūpinasi, kad kvapą gniaužiančios technologijų galimybės neliktų vien inovacijų konferencijose, o būtų nuolat naudojamos kasdienybėje. Todėl „Bitė“, išmaniuosius sprendimus darydama tokiais paprastais ir patogiais, kasdien lengvina savo klientų gyvenimą.

Pranešimą paskelbė: Paulius Udra, Integrity PR
Netikėta karantino pasekmė – socialinius tinklus užkariauja medikai

Facebook Comments