Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Menininkas A. Kriščiūnas kūryboje ieško balanso tarp technologijų ir žmogiškosios klaidos

Algis Kriščiūnas – visiems puikiai pažįstamas fotografas bei menininkas. Nuo pat mažų dienų jis jautė aistrą ne tik menui, bet ir technologijoms. Nors universitete studijavo robotų konstravimo specialybę, A. Kriščiūnas visgi pasuko menininko keliu, tačiau prisipažįsta, kad technologijos yra neatsiejama jo kuriamo meno dalis.

Kaip pradėjote savo menininko kelią?

Aš, kaip ir visi vaikai, mėgdavau piešti, tai darydavau jau mokykloje. Vėliau tėvai man pasakė, kad iš dailės pinigų aš neuždirbsiu ir turėčiau pasirinkti normalią profesiją. Įstojau į Kauno technologijos universiteto robotų konstravimo specialybę ir ją baigiau. Tačiau jau gal antram kurse supratau, kad čia ne mano kelias, pabaigiau tik dėl to, kad buvau pradėjęs.

Studijų metu pradėjau dirbti su reklamos agentūromis, fotografuoti, vėliau man vėl prireikė tapybos. Jos prireikė tam, kad šiek tiek sulėtinčiau gyvenimo tempą. Dabar labai džiaugiuosi, kad galiu gyventi iš tapybos ir esu dėl to labai laimingas.

Šiandien praktiškai bet kokiame kūrybos procese neišsiverčiama be išmaniųjų technologijų. Kokius įrenginius pasitelkiate savo kūryboje?

Eskizus aš piešiu ant balto telefono ekrano. Vienas naujausių mano darbų – į šiuos laikus perkeltas dramaturgas Viljamas Šekspyras. Paveiksle jis naudojasi išmaniuoju telefonu ir klauso muzikos per belaides ausines, o paveikslo eskizas sukurtas „Samsung“ išmaniuoju „Note20 Ultra“. Jis patogus tuo, kad turi pieštuką, kuris palengvina visą piešimo procesą. Išmanusis telefonas mane išlaisvina ir leidžia man dirbti prie jūros, arba parke, todėl man nebūtina sėdėti namie prie kompiuterio.

Visi norintys išvysti šį paveikslą gali tai padaryti naujame traukos objekte – sostinės Paupio rajone. Jis praeivius džiugins ilgiau nei mėnesį. Džiaugiuosi, kad rajono vystytojai „Darnu Group“ mielai sutiko papuošti vieną iš rekonstrukcijai ruošiamo pastato sienų šiuo darbu, nes manau, kad šis rajonas ir paveikslas turi kai ką bendro – jie abu yra puikūs įrodymai, kad gyvenimas nestovi vietoje ir viskas nuolatos tobulėja.

Kaip manote, kokias galimybes išmaniosios technologijos atveria mene?

Popieriaus lape padaręs klaidą tu turi trinti, arba imti naują popieriaus lapą. Man labai patogu dirbti su kompiuteriu arba planšete todėl, kad aš galiu keisti kompoziciją, padidinti arba pamažinti kažkokias detales, pažiūrėti į piešinį atidžiau. Žinoma, esu pasidaręs daug eskizų ir ant popieriaus, tačiau tai nėra tas pats. Technologinė pažanga eina į priekį, todėl naudokimės ir džiaukimės tuo.

Ar planšetė gali visiškai pakeisti drobę ir teptukus, o telefono kamera fotoaparato objektyvą?

Gali, tačiau, mano nuomone, žmogiškasis prisilietimas yra būtinas. Taip, kaip ir muzikoje – gali klausytis įrašo, tačiau dalyvauti gyvame koncerte daug įdomiau, nes žmogaus netobulumas ir daromos klaidos suteikia unikalumo. Nenorėčiau, kad menas taptų visiškai kompiuterinis. Noriu, kad jame visada išliktų žmogiškoji klaida, prisilietimas ir netobulumas.

Ar išmaniosios technologijos įkvepia kurti?

Taip. Daug mano paveikslų yra įkvėptos telefonu užfiksuotų nuotraukų. Savo telefoną aš visuomet turiu kišenėje, tai pamatęs kažką, kas patraukia dėmesį, išsitraukiu jį ir tuoj pat užfiksuoju. Gali eiti gatve ir pamatyti kažką tokio, kas tave labai sukrės, tačiau jei to iškart neužfiksuosi, atmintyje šie įspūdžiai ims blėsti. Jei akimirkos neužfiksavai – ją įgyvendinti gali tik tol, kol ji šviežia atmintyje. O užfiksavęs ją telefonu gali ją įgyvendinti ir po metų. Tai man tai labai patinka.

Ko gero, nesuklysime pasakydami, kad socialiniai tinklai, tai tarsi skaitmeninės meno galerijos. Sutinkate su tuo?

Socialiniai tinklai išties yra alternatyva realioms meno galerijoms. Aš galvoju, kad socialiniuose tinkluose savo kūrinius pristatantys menininkai pasiekia tuos žiūrovus, kurie patys niekada neatvyktų į realias parodas. Žmogus, kuris nėra meno mylėtojas, socialiniuose tinkluose gali jį atrasti. Manau, kad galerijos socialiniuose tinkluose yra tarsi edukacija ir tokiu būdu žmonės pradeda vis labiau vartoti kultūrą.

Pranešimą paskelbė: Rūta Pauliukonytė, UAB „Publicum“

Facebook Comments