Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Lietuvoje kas 7 paskendęs žmogus – sostinės gyventojas

Tęsiantis karantinui, prasidėjo vasara, karšti orai ir maudymosi sezonas, kurio metu kyla itin daug iššūkių medikams, gelbėtojams ir, be abejo, visuomenės sveikatos specialistams – informuoti nesusipažinusius ir priminti žinantiems apie žingsnius, kaip galima išvengti nelaimės vandenyje.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai atkreipia dėmesį, kad nors vandens pramogos yra puikus ir sveikatai palankus laiko leidimo būdas, saugaus elgesio prie vandens taisyklės turi būti visiems gerai žinomos, jų paisoma atsakingai. Šiuo tikslu Vilniaus gyventojams ir svečiams Vilnius sveikiau: geros savijautos biuras sukūrė šiuolaikišką ir patrauklų vaizdo klipą, integruojantį ir pirmosios pagalbos teikimo principus, kurie gali išgelbėti gyvybę.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, paskendimai yra trečioje vietoje tarp visų atsitiktinių mirties priežasčių pasaulyje. Nors tai yra mirtys, kurių galima išvengti, 2019 m. netekome net 20 sostinės gyventojų. Vilniaus mieste per pastaruosius 10 metų skendimų statistika gerėjo – ženkliai sumažėjo vyrų ir jaunų žmonių iki 29 metų amžiaus mirčių. Visgi, kaip ir pasaulyje, vyrų paskęsta tris kartus daugiau nei moterų. Kiek kitokia paskendimų statistika Vilniaus mieste pagal amžiaus struktūrą – net 70 proc. paskendusiųjų buvo darbingo amžiaus vilniečiai.

Kokios yra pagrindinės skendimų priežastys?

Vienas iš pagrindinių atsitiktinių paskendimų rizikos veiksnių be širdies ir kraujagyslių ligų yra alkoholio vartojimas prie vandens telkinių. Per pastaruosius dvejus metus net 45 proc. paskendusių vilniečių buvo rasta alkoholio kraujyje. Maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų yra labai pavojinga, nes tokios būsenos žmogaus koordinacija, reakcija ir aplinkos pojūtis yra sutrikę. Žmogus gali nejausti šalčio, nesuvokti gylio bei atstumo, dėl visų šių padarinių  padidėja rizika paskęsti. Dar viena skendimų priežastis – plaukimo įgūdžių nebuvimas. Nemokantiems plaukti rekomenduojama maudytis kuo arčiau kranto ar prieplaukos. Svarbiausia, kad nemokantys plaukti žmonės maudytųsi tokiame vandens gylyje, kuriame kojomis siekia dugną. Būtina atminti, kad prie vandens esančius mažamečiai vaikai negali likti be priežiūros nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių.

Kokios yra pagrindinės saugaus elgesio prie vandens taisyklės?

  • Plaukiokite tik iki gylį ribojančių plūdurų – atkreipkite dėmesį į paplūdimyje esančius perspėjimo ženklus ir vėliavos įspėjimus.
  • Maudykitės tik gelbėtojų prižiūrimose vietose – skendimo atveju, šalia esantis žmogus gali padėti.
  • Maudykitės tik šviesiu paros metu.
  • Į nepažįstamą ar seklų vandens telkinį iš pradžių briskite, o ne nerkite ar šokite. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.
  • Įkaitus saulėje nešokite į vandenį staiga – pirmiausia apsišlakstykite – įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis.
  • Vandenyje raumenis sutraukus mėšlungiui stenkitės nepanikuoti, net ir mėšlungio atveju galima valdyti galūnę – įtempus raumenį parplaukti į krantą.

Daugiau informacijos apie saugų elgesį bei pirmąją pagalbą nelaimės atveju kviečiame žiūrėti „Vilnius sveikiau“ komandos sukurtame vaizdo klipe.

Pranešimą paskelbė: Solveiga Ramanauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Facebook Comments