Klaipėdos ir Tauragės jaunimas sprendžia beglobių gyvūnų ir jaunų žmonių vienišumo problemas
|Didmiesčių gyventojai savo aplinkoje pastebi kitokias problemas nei regionų. Ypač, jeigu tas problemas gvildena jauni žmonės. Praeitą savaitę vykusiuose „Startuoliai keičiantys visuomenę” hakatonuose Klaipėdoje komandos bandė rasti sprendimą, padėsiantį paprasčiau susirasti keturkojį draugą, o tauragiškiai koronaviruso akivaizdoje stojo į kovą su jaunų žmonių vienišumu.
Regionuose technologijos sprendžia specifines problemas
Projekto „Prisijungusi Lietuva” iniciatyvos „Startuoliai keičiantys visuomenę” tikslas yra suburti entuziastingus ir technologijų potencialą matančius jaunuolius regionuose. Padėti jiems sugeneruoti bei įkūnyti idėją, kuri spręstų konkrečią problemą o, galbūt, sukurti ir startuolį.
„Prisijungusi Lietuva” projekto veiklų koordinatorės Simonos Gogelytės teigimu, 2019 m., palyginus su 2017 m., startuolių skaičius Lietuvoje ūgtelėjo net 47 proc, o kartu pritraukė ir rekordinį skaičių investicijų: „Pastebime tendenciją, kad moksleiviai nori bandyti, mokytis arba net kurti verslą. Praeitų metų tyrimo duomenimis, net kas ketvirtas verslo idėjų turintis jaunuolis ją yra ir įgyvendinęs ir praktiškai. Nors hakatonų iniciatyvos daugiau dėmesio sulaukia didmiesčiuose, ir regionų jaunuoliai bando kurti savo startuolius ar jų idėjas pasitikrinti hakatonų metu. Visgi pastebime, kad mažesniuose miestuose dažnai trūksta profesionalų pagalbos ir mentorystės”, – teigia S. Gogelytė.
Taip pat, regionuose gvildenamos ir sprendžiamos visai kitokios problemos. Pavyzdžiui, turizmo mažėjimas, veiklų informavimo mieste nebuvimas, pramogų stygius. Vis dėlto, net ir geros idėjos kartais susiduria su motyvacijos, žinių trūkumu, teisinėmis problemomis. Būtent tam šiais metais organizuojami hakatonai net 10-yje Lietuvos regionų.
Klaipėdoje ir Tauragėje – gyvūnų globos ir jaunuolių vienišumo problemos
Praeitą savaitę galimybių pasitikrinti savo startuolių idėjas turėjo Klaipėdos ir Tauragės moksleiviai. Šiuose dviejuose miestuose prasidėjo „Startuoliai keičiantys visuomenę” projektas. Kartu su profesionaliais mentoriais klaipėdiečiai „Shiza-Team” vystė internetinę svetainę, kuri sujungtų visas Lietuvos gyvūnų prieglaudas, reitinguotų jas. Taip būtų ne tik lengviau susigrąžinti dingusį gyvūną, bet ir surasti naują keturkojį draugą.
„Mūsų idėja neapsiriboja tik Lietuva. Pradžiai turime minčių sujungti mūsų šalies prieglaudas, o vėliau – ir kitų. Tokia platforma sutaupytų daug laiko tiek prieglaudų darbuotojams, tiek ir žmonėms, ieškantiems keturkojo”, – sako „Shiza-Team” narys Michail Petriakov.
Tauragiškiai tarp jaunų žmonių pajuto vienišumo problemą ir užsimojo ją spręsti. Ši jautri tema tapo dar ryškesne dėl COVID-19 pandemijos, kuri atskyrė žmones, o kai kuriuos įkalino namuose ilgam laikotarpiui.
„Planuojame sukurti aplikaciją, padėsiančią lengviau bendrauti su bendraamžiais, o idėja kilo labai natūraliai – tarp savo draugų pastebėjome žmonių, kurie jaučiasi vieniši. Ypač jauni žmonės šiandien nori dalintis savo dienos įspūdžiais, todėl kuriame platformą, kurioje žmonės galėtų dalintis savo mažais ir dideliais laimėjimais”, – sako „NoClue” komandos atstovas Vilius Alaunis.
Hakatonuose – komandinio darbo ir motyvacijos pliūpsnis
M. Petriakov nuomone, tokie renginiai yra puiki galimybė ne tik smagiai ir kokybiškai praleisti laiką su draugais, bet ir įveikti tam tikras baimes, priimti iššūkį ir jį įveikti. Klaipėdiečių komanda regioninėse kūrybinėse dirbtuvėse nugalėjo ir laimėjo ne tik galimybę dalyvauti nacionaliniame hakatone, bet ir rėmėjų „Hostinger” domeną metams. Tad tai dar viena motyvuojanti priežastis savo idėją plėtoti toliau.
Tauragėje laimėjusi komanda „NoClue” gruodį taip pat turės galimybę įrodyti, kad jų idėja yra geriausia. V. Alaunio nuomone, kūrybinės dirbtuvės padeda išmokti dirbti komandoje, pasiskirstyti darbus, išklausyti patarimų ir juos įgyvendinti. Vaikino nuomone, komanda tikisi, kad idėja pasieks dienos šviesą ir padės spręsti tokią rimtą visuomenės problemą kaip vienišumas.
„Įdomu stebėti, kaip jauni žmonės generuoja idėjas ir su kokiomis mintimis ateina į regioninius hakatonus. Reikia pripažinti, kad vyresnieji esame užsisukę savo rutinoje ir gyvename savo burbuluose, ypač didmiesčiuose. Jauni žmonės yra ieškantys, jie smalsūs ir besidomintys, todėl natūralu, kad mato aplinką kitaip nei mes. Kartu ir daugiau naršo internete bei mato, jaučia kas vyksta aplinkoje. Kartais gali atrodyti, kad jaunimui labiau rūpi šiuolaikinės problemos nei vyresniems – nuo klimato kaitos iki gyvūnų apsaugos. Būtent todėl tokie projektai yra puiki galimybė išgirsti tai, kas rūpi jaunam žmogui, ir padėti jam išspręsti iššūkius, su kuriais susiduria”, – apibendrina Monika Simaškaitė, hakatonus organizuojančios įmonės „Turing School” vadovė.
Pranešimą paskelbė: Gabija Virbickaitė, Turing School