Kitoks būdas patiekti rudens gėrybes – vaisių ir daržovių traškučiai

Ruduo – daržo ir sodo gėrybėmis itin turtingas metų laikas. Dėl to daugelis stengiasi tuo pasinaudoti ir į savo mitybos racioną įtraukti daugiau daržovių troškinių, sriubų, apkepų ir kitų patiekalų iš sezoninių gėrybių. Tačiau daržovės ir vaisiai gali būti patiekiami ir kitokiais būdais – pavyzdžiui, gaminant iš jų sveikus traškučius. Kuo tokie traškučiai ypatingi ir kaip juos pasigaminti patiems, pasakoja lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.

Traškučių receptas – įnoringo restorano lankytojo dėka

Įprasti bulvių ir kukurūzų traškučiai šiandien yra vieni populiariausių užkandžių pasaulyje, o pirmieji jų paruošimo receptai aptinkami dar XIX a. pradžios receptų knygose. Vis tik dažnai bulvių traškučių, liaudiškai vadinamų „čipsais“, atsiradimo istorija siejama su JAV Niujorko valstijos Saratoga Springs miestelyje veikusiu „Moon‘s Lake House“ restoranu ir jo virtuvės šefu Džordžu Krumu.

Pasak populiarios legendos, 1853 metais vienam restorano lankytojui niekaip neįtiko jo užsisakytos gruzdintos bulvytės (angl. french fries), kurias jis net keletą kartų grąžino į virtuvę. Išrankusis klientas teigė, kad bulvytės buvo per stambiai supjaustytos, nepakankamai traškios ir per mažai pasūdytos. Kantrybės netekęs virtuvės šefas galiausiai specialiai keletą bulvių supjaustė itin plonai, pagruzdino gabalėlius iki kol jie tapo visiškai traškūs ir nepagailėjo druskos. Viso virtuvės personalo nuostabai, klientui naujasis variantas patiko. Restoranas nusprendė šį užkandį įtraukti į savo meniu. Dėl to bent iki XX a. antrosios pusės bulvių traškučiai JAV buvo žinomi Saratoga traškučių (angl. Saratoga chips) pavadinimu.

Pirmosios masinės bulvių traškučių gamybos įmonės JAV įsikūrė XX a. pradžioje, o maždaug 1920 metais šis užkandis atkeliavo ir į Europą, kur po kelių dešimtmečių taip pat išpopuliarėjo. Šiandien traškučiai – vienas perkamiausių užkandžių. Skaičiuojama, kad 2018 metais pasaulinės bulvių traškučių rinkos vertė siekė 29 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad ji ir toliau augs.

Populiarėja neįprasti traškučiai

Lietuvos gyventojai taip pat vis dažniau renkasi ne tik įprastus, bet ir burokėlių, morkų, ar kitų daržovių bei vaisių traškučius.

„Stebime tendenciją, jog mūsų klientai vis labiau linkę išbandyti naujus skonius, rinktis sveikesnius užkandžius. Pavyzdžiui, lietuviškų morkų, burokėlių ir kitų daržovių traškučių pardavimai nuo pernai išaugo daugiau nei dvigubai. Taip pat vis daugiau nuperkama ir bananų, kokoso, lapinių kopūstų, bananų ir jūros dumblių, pastarnokų, žirnių ir ryžių, lęšių ar pilno grūdo traškučių. Net ir rinkdamiesi įprastus bulvių traškučius klientai atidžiau skaito etiketes, perka produktus su natūralesniais prieskoniais – pavyzdžiui, jūros druska“, – pastebi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė

Ką reikia žinoti džiovinant?

Nors sveikus daržovių ar vaisių traškučius galima nesunkiai pasigaminti ir namuose. Tam tereikia mėgstamas sodo ar daržo gėrybes sudžiovinti.

„Džiovinimas – vienas iš naudingiausių maisto konservavimo būdų, kuris leidžia didžiąja dalimi išsaugoti maistinę produkto vertę. Džiovinant daržoves ar vaisius karšto ir sauso oro cirkuliacijos būdu išsaugomos ne tik vertingos maistinės medžiagos, bet ir aromatas, skonis bei spalva“, – pasakoja A. Poleninas.

Anot pašnekovo, siekiant išsaugoti vaisių ir daržovių maistines ir skonio savybes, svarbu pasirinkti tinkamą džiovinimo temperatūrą ir trukmę. Be to, džiovinant vaisius, daržoves, uogas ar grybus svarbu užtikrinti, kad karštas oras laisvai cirkuliuotų, o temperatūra būtų didinama palaipsniui. Antraip produktas ne išdžius, o sukeps. Kai kurios orkaitės turi specialiai džiovinimui skirtas funkcijas, kurios džiovinimo procesą gali palengvinti.

Taip pat galima naudoti ir specialias džiovykles, kurios leidžia produktų neperkaitinti ir maksimaliai išsaugoti naudingąsias jų savybes, skonį bei aromatą. Tokiose džiovyklėse optimali daržovių ir vaisių džiovinimo trukmė – 10-15 val. Tuo metu orkaitėje džiovinimas trunka gerokai ilgiau, nes procesą reikia kartoti keletą kartų.

Naminių daržovių ir vaisių traškučių receptai:

Morkų traškučiai

Reikės:

  • 2 didelių morkų
  • ½ šaukšto alyvuogių (arba ištirpinto kokosų) aliejaus
  • ½ šaukšto jūros druskos

Gaminimas: įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros. Nuplaukite ir nuvalykite morkas, supjaustykite jas plonais ovalo formos griežinėliais. Svarbu, kad griežinėliai nebūtų per stori. Kitaip traškučiai gausis minkšti, o ne traškūs. Griežinėlius sudėkite į dubenį su aliejumi ir jūros druska bei sumaišykite. Išmirkytus griežinėlius išdėliokite ant kepimo popieriaus orkaitėje ir kepkite apie 15-20 min. Stebėkite kepimą – neleiskite morkoms sudegti ir, jei reikia, griežinėlius apverskite ant kitos pusės.

Lapinio kopūsto (kale) traškučiai

Reikės:

  • Ryšulėlio lapinio kopūsto
  • 1-2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus
  • Šiek tiek druskos

Gaminimas: nuskabykite lapinio kopūsto lapelius nuo koto, nuplaukite ir gerai išdžiovinkite. Apšlakstykite juos aliejumi ir pabarstykite šiek tiek druskos. Pasistenkite kiekvieną lapelį gerai įtrinti aliejumi, kad jis padengtų visą lapelio plotą ir garbanėles. Išdėliokite lapelius ant kepimo skardos ir dėkite į iki 150 laipsnių temperatūros įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 10-15 min. – kol lapeliai švelniai paruduos. Stebėkite, kad traškučiai neperkeptų.

Ananasų traškučiai

Reikės:

  • 2 ananasų
  • Pusės citrinos sulčių
  • Druskos

Ananasus supjaustykite plonais apskritimais, apliekite citrinos sultimis ir lengvai pasūdykite. Sudėkite į džiovintuvą ir lėtu režimu džiovinkite apie 16 val. – kol ananasai taps traškūs. Leiskite traškučiams atvėsti ir ragaukite.

Apie bendrovę „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.

Daugiau informacijos

Ernesta Dapkienė
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė
Mob. +370 611 43548
El. paštas ernesta.dapkiene@maxima.lt

Pranešimą paskelbė: Greta Andriuškevičiūtė, UAB „INK agency“

Facebook Comments