Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Kaip išmokti taupyti?

Karolina Lenkauskaitė

„Žodis – taupyti, tikriausiai, dar daugeliui kelia asociacijas su pasakymu „reikės susiveržti diržus“, tai savęs ribojimo jausmus keliantis procesas. Tačiau išmokus, kaip tai daryti tiksliai, šis įsitikinimas turėtų dingti“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorė dr. Asta Kamandulienė. Fakulteto doktorantė Gintarė Leckė priduria, jog norint pradėti taupyti svarbiausia išsikelti tikslą, o tada imtis konkrečių veiksmų jam pasiekti. Kokie veiksmai galėtų tai būti ir kodėl svarbu apskirtai pradėti taupyti ne tik „juodai dienai“, bet ir maloniems dalykams straipsnyje pasakoja VDU Finansų katedros mokslininkės.

Betikslis taupymas teigiamų rezultatų neduos

„Taupyti tam, kad tik taupyti – sudėtinga“, – įsitikinusi VDU doktorantė G. Leckė ir siūlo susidaryti veiksmų planą ne tik kam, bet ir kaip taupyti. Vienas iš būdų tikslui pasiekti – biudžeto susidarymas, stebėjimas, kur yra didžiausios išlaidos taip bandant jas apkarpyti. Čia galima pasinaudoti paprasčiausia „Excel“ programa.

 „Klasikiniu požiūriu žmogus jaučiasi saugus, kai jo santaupos siekia šešių mėnesių atlyginimą“, – sako lektorė A. Kamandulienė. Pasak jos, kalbant apie ilgalaikius tikslus verta susimąstyti apie investavimą į fondus, pensijos kaupimą, kaupiamąjį draudimą. Jauniems žmonėms aktualesni – trumpalaikiai planai, t.y. kai norima nusipirkti kokį nors daiktą, kelionę, automobilį ir pan., tokiu atveju reikėtų kiekvieną mėnesį atsidėti bent 10 proc. įplaukų.

Naudojantis skolinimosi paslaugomis reikėtų stengtis neviršyti savo galimybių ir prieš tai pasidomėti, kokios sąlygos laukia įsiskolinat bankui ar kitai įmonei. Vis dažniau pasigirsta, jog nuo gaunamų pajamų reikėtų atsidėti 20 proc. įplaukų, G. Leckė tokį siūlymą vadina itin ambicingu, kuris pritaikytas didesnes pajamas gaunantiems žmonėms.

Kur reikėtų taupyti?

Kamandulienė pabrėžia, jog naujausios technologijos siūlo vis daugiau taupymo alternatyvų. Komerciniai bankai siūlo ne vieną programėlę, kurios turi funkcijas reikalingas tikslingam taupymui. Vis daugiau žmonių naudojasi ir „Revolut“ paslauga, kai kiekvieną kartą ką nors įsigijus „Revolut“ kortele, automatiškai suapvalinama operacija iki artimiausio sveikojo skaičiaus ir skirtumas perkeliamas į „Vault“ saugyklą.

Dar vienas būdas – kelių sąskaitų turėjimas: einamoji ir taupymui skirta sąskaita. „Idealiausia, jeigu nuo einamosios sąskaitos periodiškai yra pervedami pinigai į taupomąją sąskaitą“, – teigia A. Kamandulienė ir priduria, kad taupyti banke šiai dienai nėra pats patraukliausias būdas dėl palūkanų ir pinigų išgryninimo mokesčių. G. Leckė taip pat siūlo pasinaudoti skolinimo platformomis arba investavimo į akcijas galimybėmis.

Skolinimo platformos leidžia fiziniams asmenims skolintis ir skolinti vieni kitiems tiesiogiai, nesinaudojant tradicinių finansinių įstaigų (bankų, kredito unijų) tarpininkavimu. Tokiu būdu savo pinigus galima „įdarbinti“, kad jie neštų pelną.

Jeigu žmogus išmintingai valdo savo finansus, tai galima pasinaudoti ir investavimo į akcijas, obligacijas ir kt. galimybėmis. „Pradedančiajam investuotojui akcijų rinkos gali pasirodyti gana rizikingos ir sudėtingos, tačiau visuomet galima pradėti investuoti per finansų tarpininkus, kurie turi reikalingus įgūdžius ir žinias bei gali patarti investicijų klausimais“, – pasakoja G. Leckė. Tai pat finansiniais klausimais jau geba konsultuoti ir robotai. „Robo“ patarėjas yra kompiuterinė programa, pagal kurią pasirenkami nebrangūs investiciniai fondai, atsižvelgiant į žmogaus toleranciją rizikai, amžių ir investicijų tikslus.

Ar verta taupyti studentui?

Studentai dažnai negali sau leisti dirbti pilną darbo dieną, todėl jų gaunamos pajamos įprastai yra mažesnės, tačiau tai, pasak VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojų, nėra kliūtis taupymui. „Atsidėti 10% nuo gaunamų, net ir mažesnių pajamų tikrai galima“, – pasakoja G. Leckė. A. Kamandulienė skatina jaunus žmones protingai leisti pinigus. „Jauni žmonės dažnai turi kitus prioritetus nei taupyti ir tai yra visiškai normalu, tačiau pradėjus tai daryti, kuo anksčiau apčiuopiama nauda pasijus greičiau“.

Taupyti išmokti galima

Doktorantė G. Leckė teigia, jog pasakymą „atsidėjau 15 eurų“ sunku pavadinti taupymu. „Norint išmokti taupyti svarbiausia imtis veiksmų, aš siūlyčiau pradėti vesti išlaidų suvestines. Tam atlikti nebūtina rinkti visų čekių, galima atsiskaitinėti bankine kortele“, – sako G. Leckė ir priduria, kad daugelis dar net nežino, kaip toli yra pažengusios elektroninės bankininkystės, kuriose galima rasti įvairių funkcijų padedančių taupyti. Bankai siūlo e. taupyklės paslaugas, gali rūšimis suskirstyti kelių mėnesių išlaidas, tokiu būdu sekti savo finansus tampa daug paprasčiau.

Lektorė A. Kamandulienė pastebi, jog visuomenė turi susiformavusį blogą įprotį – nesaikingą vartojimą. Žmonės turėtų pradėti norėti jaustis finansiškai saugiais, o ne turėti, kuo daugiau, ne visuomet reikalingų daiktų. „Atsakingas vartojimas turėtų būti vienas iš sąmoningo žmogaus tikslų“, – konstatuoja VDU Finansų katedros lektorė bei sako, jog vartotojiškumą skatina socialiniai tinklai. Itin aktyvi rinkodara – išpūstas burbulas, kuris formuoja rožinių akinių rezultatą. Dėstytoja pastebi, jog žmonių atsigręžimas į ekologiją yra labai sveikintinas. „Galbūt keičiant mąstymą ir pasiekus vartojimo laisvę pasirinkimuose tapsime mažiau pasiekiami išorinių manipuliacijų, o tai pagerins ir požiūrį į taupymą“.

Pranešimą paskelbė: Rimgailė Dikšaitė, Vytauto Didžiojo universitetas
Kaip išmokti taupyti?

Kaip išmokti taupyti?

Facebook Comments