Kai integracijai reikia ne tik namų, bet ir draugiško patarimo – migrantų rėmėjai pasidalino asmenine patirtimi
Nors pastaraisiais metais į Lietuvą atvyksta mažiau užsieniečių, jų skaičius išlieka gana stabilus. Šiuo metu šalyje jau gyvena daugiau kaip 200 tūkst. migracijos pagrindu atvykusių žmonių, o prieglobstį gavusių asmenų skaičius kasmet didėja. Dalis jų atvyksta dirbti ar studijuoti, kiti bėga nuo karo, persekiojimo ar ekonominių sunkumų. Bet kuriuo atveju, dažnam atvykusiajam reikia pagalbos integruojantis – čia lemiamą vaidmenį atlieka vietos bendruomenės parama.
„Atvykus į naują šalį, žmogų dažnai lydi nežinomybė – kalbos barjeras, kultūriniai skirtumai, nežinojimas, kur kreiptis pagalbos. Tokiose situacijose net ir paprastas vietos gyventojo dėmesys, patarimas ar pokalbis gali tapti raktu į sėkmingesnį įsikūrimą ir greitesnę integraciją. Būtent bendruomenės palaikymas padeda atvykusiems žmonėms jaustis priimtiems, o pačiai bendruomenei tai yra neįkainojama patirtis geriau suprasti ir pažinti kitus“, – komentuoja Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) RISE projekto vadovas Vytautas Ežerskis.
Tuo paremtas ir šiuo metu Lietuvoje vykstantis RISE projektas, buriantis savanorius rėmėjus, norinčius padėti šalyje įsikuriantiems migrantams ir pabėgėliams. Rėmėjai atvykusiems padeda ne tik praktiniais klausimais, bet ir emocine parama.
Noras padėti gali būti ir profesinis interesas
Pasak projekto įgyvendintojų, rėmėjų patirtys, kaip ir motyvacija padėti, yra skirtingos. Kaip pasakoja savanoris Augustas Alekna, viešojo sektoriaus konsultantas, migracijos ir integracijos klausimai jam buvo svarbūs dar studijų metais.
„Studijuodamas nagrinėjau lietuvių migrantų bendruomenių ir jų patirčių problematiką. Turininga ir įdomi darbo viešajame sektoriuje patirtis parodė, kad integracijos sistemos pokyčiai yra svarbūs, nemažai jų jau įgyvendinama. Vis dėlto ne visada vien tik viešosios politikos ar institucijų priemonėmis įmanoma greitai ir pakankamu lygiu spręsti kompleksines problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria į Lietuvą atvykstantys migrantai ir pabėgėliai. Būtent RISE projektas užpildo šią nišą, suteikdamas galimybę kiekvienam prisidėti asmeniškai – padėti, išklausyti, patarti“, – sako A. Alekna, tapęs rėmėju, kuris padeda migrantams su informacijos paieška ir biurokratinių klausimų sprendimu.
Panašiai kalba ir migracijos politikos ekspertė Agneta Ladek, kuri prie RISE projekto prisijungė siekdama savo žinias pritaikyti praktiškai.
„Pastaraisiais metais teko daug gilintis į migracijos politiką, stebėti kaip Lietuva iš tranzito šalies tampa tikslo šalimi, domėtis kitų šalių patirtimis. Tad norėjosi tokios savanorystės, kurioje galėčiau pritaikyti savo ekspertines žinias, būti naudinga. Tuo pačiu norėjosi pamatyti, kaip integracija veikia realybėje – kas veikia ar neveikia, kas yra aišku, o kas nelabai atvykstantiems į šalį užsieniečiams“, – teigia A. Ladek.
Pagalba – nuo būsto iki pokalbio
Rėmėjų teikiama parama įvairi – nuo praktinės iki emocinės. Vieni padeda rasti būstą, darbą, susitvarkyti dokumentus ar suprasti mokesčių sistemą, kiti – tiesiog išklauso, pataria, padeda nepasimesti naujoje aplinkoje. „Svarbiausia – būti žmogumi, kuriuo migrantas gali pasitikėti“, – sako A. Alekna.
Jam pritaria ir A. Ladek: „Atvykę asmenys ne viską gali suprasti net ir turėdami prieigą prie informacijos internete. Reikia žmogaus, kuris paaiškintų, parodytų, nuramintų.“
Valstybinio sektoriaus darbuotoja ir trijų vaikų mama Neringa Švagždienė savanorystę RISE projekte pradėjo padėdama gausiai migrantų šeimai, susiduriančiai su būsto ir darbo paieškos sunkumais.
„Kadangi buvau suvesta su gausia šeima, kurioje net 8 nariai, jau pirmojo susitikimo metu išsiaiškinome pagalbos kryptis. Visų pirma, tai pagalba ieškant būsto nuomai, nes reikia ne tik didelio būsto, bet ir surasti žmones, kurie sutiktų nuomoti savo nekilnojamąjį turtą migrantams. Reikia pagalbos pilnamečiui šeimos nariui, kuriant gyvenimo aprašymą (CV) ir ieškant darbo. Taip pat padėti su lietuvių ir anglų kalbų mokymais, susigaudyti Sodros, Užimtumo Tarnybos reikaluose ir panašiai“, – vardina N. Švagždienė.
Tarp stereotipų ir atvirumo
Nors į Lietuvą atvykstantys migrantai dažnai pabrėžia, kad čia jaučiasi saugūs ir vertinami, patys vietos gyventojai ne visada išlieka tokie atviri. Rėmėjai pastebi, jog požiūris į užsieniečius Lietuvoje vis dar kupinas atsargumo, o kartais – ir neigiamų nuostatų.
„Tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie tam tikras etnines ar religines grupes. Tai apsunkina integraciją ir didina atskirties riziką. Turime pripažinti, kad rasizmas, ksenofobija ir su tuo susijusi diskriminacija vis dar egzistuoja, todėl būtina ieškoti sprendimų, kurie kurtų daugiau tarpusavio supratimo“, – sako A. Alekna.
Migracijos ekspertė A. Ladek pažymi, kad neigiamos nuostatos dažnai kyla ne iš blogos valios, o iš informacijos stokos. „Dalis žmonių tiesiog bijo to, ko nepažįsta. Viešojoje erdvėje vis dar gausu stereotipų, o informacijos apie migrantų indėlį į šalies ekonomiką ar visuomenės gyvenimą – per mažai. Reikia daugiau švietimo, diskusijų, renginių, kur skirtingų kultūrų žmonės galėtų susitikti ir bendrauti“, – teigia ji.
Apie kasdienes įtampos apraiškas kalba ir rėmėja N. Švagždienė. „Draugiškumo ir tolerancijos vis dar trūksta, ypač jei žmogus kalba kita kalba, atrodo ar rengiasi kitaip. Tuo pat metu matau, kad patys migrantai Lietuvoje labai pozityvūs – jie čia jaučiasi saugūs, vertina šalį ir jos žmones,“ – sako RISE projekto rėmėja.
Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, Idea Prima
