Kai fejerverkai ir elektrinės girliandos tampa ne tik švenčių atributu: kaip išvengti nelaimių
|Žiemos tamsumas prasklaidančios ir kalėdinę nuotaiką į namus atnešančios įvairiaspalvės elektrinės girliandos bei naujametį dangų marginantys fejerverkai – atrodytų, neatsiejami ateinančių švenčių atributai. Deja, jie vis dar susiję ir su skaudžiomis nelaimėmis – namuose kylančiais gaisrais ir nemenkais sveikatos sužalojimais. Todėl specialistai primena apie saugumo taisykles ir pataria, kaip išvengti nelaimių.
Ugnis įsisiautėja itin greitai
Kiek tiksliai gaisrų per metus kyla būtent nuo elektrinių girliandų ir kitų kalėdinių papuošimų, pasakyti yra neįmanoma, teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. Visgi, kaip priduria ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, sutariama, kad nesilaikant šių šventinių atributų eksploatavimo taisyklių, jie tampa itin pavojingi.
„Prieš naudojant elektrinę girliandą visų pirma įsitikinkite, ar nėra pažeisti ir nekaista laidai, tai yra itin aktualu įsigijus jau naudotą daiktą. Jei girlianda nauja, bet atsiųsta iš užsienio, reikėtų patikrinti, ar maitinimo įtampa atitinka nurodytą ant įrenginio. Svarbu atkreipti dėmesį ir į elektros lizdą – ar jis, įjungus prietaisą, nekibirkščiuoja, ar į jį nėra įjungta pernelyg daug prietaisų, kas gali sukelti elektros grandinės perkrovą“, – pataria A. Gudžiauskas.
Itin svarbu įvertinti tai, kur kalėdinė girlianda yra naudojama. Jei norima ją laikyti lauke, pavyzdžiui, balkone, prieangyje ar ant stogo, reikėtų įsitikinti, ar ji tam pritaikyta, yra atspari drėgmei ir šalčiui. Jei girlianda kabinama ant eglutės, ją reikėtų nuolat laistyti ir drėkinti, kad nesudžiūtų augalo šakos. Tai darant šią kalėdinę dekoraciją būtina išjungti.
„Kad ir kaip gražiai elektrinės girliandos atrodytų žiemą, ypač tamsoje, tačiau bent trumpam išeinant iš namų ar ilgesniam laikui išvykstant lankyti artimųjų, derėtų šiuos prietaisus išjungti. Būtina įsisąmoninti, kad kilti gaisrui reikia labai nedaug, o liepsnai įsisiautėti užtenka vos kelių dešimčių sekundžių. Tad laiku neatlikti darbai gali labai greitai apkartinti didžiąsias metų šventes. Kasmet sulaukiame pranešimų apie šventinių dekoracijų padarytas žalas, o kad jų sukelti nuostoliai nevirstų ir didesne finansine našta, reikėtų pasirūpinti ir atitinkamu turto draudimu“, – teigia ERGO atstovė.
Nesprogus fejerverkui – keli žingsniai
Gudžiauskas pastebi, kad gaisrus šventiniu laikotarpiu neretai sukelia ir neatsargiai naudojami fejerverkai. Skaičiuojama, kad nuo jų per metus vidutiniškai kyla apie dešimt gaisrų. Dažniausiai neatsargiai paleistos pirotechnikos priemonės uždega atviroje teritorijoje esančius objektus: gyvatvores, šiukšlių konteinerius ir automobilius. Nukenčia ir nekilnojamasis turtas: miestuose dažniausiai – daugiabučių namų balkonai, kai juose esančius daiktus uždega įlėkusi petarda, o kaimo vietovėse – ūkiniai pastatai.
„Būtina suprasti, kad pirotechnika – didelio pavojaus gaminiai, todėl juos reikia naudoti tik griežtai laikantis gamintojo instrukcijų ir jokiu būdu neleisti su jais žaisti vaikams. Nebandykite pasigaminti pirotechnikos gaminių patys – savadarbė pirotechnika yra labai pavojinga, nes negalima prognozuoti jos veikimo“, – perspėja specialistas.
Įsigijus pirotechnikos gaminių, vienas svarbiausių patarimų – tinkamai parinkti jų naudojimo vietą. Ji turėtų būti atokiau nuo pastatų, automobilių, medžių ir žmonių susibūrimo vietos. Jei leidžiami į orą kylantys fejerverkai, taip pat svarbu įvertinti atstumą iki medžių ir elektros linijų, kad fejerverkai jų nekliudytų ir nepakeistų skridimo krypties.
„Fejerverkus taip pat būtina statyti ant stabilaus ir lygaus pagrindo, kad jie nenuvirstų, jokiu būdu nenukreipti į žmones. Stebintiems fejerverkus taip pat reikėtų pasirūpinti savo saugumu, pavyzdžiui, atsitraukti tolėliau. Jei pirotechnikos gaminys neiššovė, neikite prie jo mažiausiai penkias minutes arba tiek, kiek nurodyta instrukcijoje. Nebandykite jo ardyti ar uždegti iš naujo, tiesiog panardinkite į vandenį, įdėkite į maišelį ir išmeskite į šiukšlių konteinerį“, – pataria A. Gudžiauskas.
Daugiau informacijos:
Jolanta Karpuškienė
ERGO komunikacijos projektų vadovė
El. paštas jolanta.karpuskiene@ergo.lt
Mob. +370616 09090
Pranešimą paskelbė: Karolis Adamonis, UAB „INK agency“