Gimęs špagate: Jurijaus Smorigino jubiliejiniai metai
Jurijus Smoriginas – vienas ryškiausių ir labiausiai charizma alsuojančių Lietuvos baleto kūrėjų. Jo gyvenimo kelias primena šokio partitūrą – kupiną kontrastų, aistrų ir netikėtų posūkių. Rugpjūčio 26-ąją menininkas mini 70-ies metų jubiliejų ir skaičiuoja jau daugiau nei penkis dešimtmečius scenoje – ritmu, kuris nuo pat vaikystės buvo jo aistra ir pašaukimas.
Per ilgą karjerą J. Smoriginas tapo žinomas ne tik baleto pasaulyje, bet ir plačiajai auditorijai – daugelis jį prisimena kaip griežtą, bet sąmojingą vertinimo komisijos pirmininką šokių projektuose „Lietuvos šokių dešimtukas“ ir „Šok su manimi“. Tačiau televizija jam tebuvo epizodas – pagrindine gyvenimo meile visada išliko baletas.
„Aš gimiau špagate“
„Aš gimiau špagate,“ – šypsosi Jurijus, prisimindamas pirmuosius žingsnius mene. – „Mano mama buvo Kauno muzikinio teatro balerina, senelis – smuikininkas. Augau tarp scenos žmonių, dar jaunystėje Aukštuosiuose Šančiuose organizuodavau lėlių teatro pasirodymus, dainavau mokyklos chore. Nuo pat pradžių buvo aišku – be scenos aš negalėčiau gyventi. Mano gyvenimas yra baletas, scena, šokiai.“
Baigęs M. K. Čiurlionio meno mokyklos baleto skyrių, jis pradėjo karjerą Lietuvos operos ir baleto teatre. „Mano pirmasis vaidmuo buvo beveik epizodinis – „Gulbių ežere“ vaidinau pažą, kuris turėjo įstrižai scenos pernešti padėklą su kepta antimi. Šeši žingsniai – ir uždanga,“ – šypteli artistas.
Vizitinės kortelės vaidmenys
Vėliau sekė didesni vaidmenys, kurie tapo lyg vizitinė kortelė: Ragana „Snieguolėje ir septyniuose nykštukuose“, Girdvainis „Baltaragio malūne“, o moderniajame balete „Mergaitė ir Mirtis“ – pati Mirtis. „Tokiuose vaidmenyse jautiesi galintis atskleisti save – savo gebėjimus, talentą, asmenybę,“ – sako jis.
Jurijus Smoriginas – ne tik artistas, bet ir režisierius bei choreografas. Jis prisimena pirmuosius bandymus: „Sukūriau 20 minučių šokio spektaklį pagal I. Stravinskio muziką, rodytą per televiziją. Tiesa, ilgai neišgyveno – 80-aisiais vaizdas su aptemptais triko ir pusnuogiu manimi pasirodė per drąsus. Bet galiausiai tas darbas pelnė apdovanojimą.“
Mokytojai, lydėję kūrybos kelyje, menininkui iki šiol išlieka svarbūs: Antanas Beliukevičius, atradęs jį Kaune, Pranas Peluritis M. K. Čiurlionio meno mokykloje, choreografas Nikolajus Bojarčikovas Sankt Peterburge. Didelę įtaką turėjo ir televizijos prodiuseris Justinas Milušauskas bei aktorius Stasys Petraitis, iš kurio mokėsi sceninės kalbos.
Pasakos kaip gyvenimo filosofija
Pasak Jurijaus, pasakos jam artimos todėl, kad jose slypi filosofija suaugusiesiems: „Jeigu pasaka dar ir miuziklas – su muzika, šokiais, kostiumais, vaidyba – poveikis tampa ypatingas.“
2024 m. gruodį jis žiūrovams padovanojo ambicingą projektą – muzikinę pasaką „Riešutėliai Pelenei“. Didelio formato spektaklyje J. Smoriginas ne tik režisuoja ir kuria choreografiją, bet ir pats įkūnija Šokių mokytoją, suteikdamas vaidmeniui humoro ir plastikos. Paskutinis šio pasirodymo akordas suskambės 2025 m. gruodžio 14 d. „Žalgirio“ arenoje.
„Tai buvo eksperimentas – didžiulis, atsakingas, bet labai įkvepiantis. Tai iš tiesų įspūdingas kūrinys, gausus ir muzikos, ir šokio, ir dainų, vaidybos, kostiumų. Spektaklyje vaidina beveik 60 atlikėjų – scenoje kartu pasirodo tokie grandai kaip Deivis ir Renata Norvilai, jaunoji karta – Orestas Vyšniauskas ir Vakarė Jarmalavičiūtė. Juos lydi gyvas kamerinis orkestras „Vilnius Simfonietta“, ritmo grupė ir pritariantieji vokalistai, kuriems diriguoja Vytautas Lukočius. Ir tai vienintelis toks spektaklis Lietuvoje šiuo metu, kuriame nepritrūksta ir minties, ir režisūrinio gylio. Vienu metu esu režisierius, choreografas ir aktorius, todėl tenka apibėgti užkulisius ir įsitikinti, kad viskas vyksta tiksliai taip, kaip sumanyta,“ – sako Jurijus.
Metai, kupini kūrybos
Šie jubiliejiniai metai jam ypač kūrybingi. Be „Riešutėlių Pelenei“, jis kuria spektaklį „Laiškai gyvenimui“, skirtą M. K. Čiurlioniui, kurio premjera numatyta gruodžio 11 d. Operos ir baleto teatre. Taip pat pradės dėstyti kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. „Jaučiuosi atjaunėjęs ir dėkingas už pasitikėjimą, nes galimybė save išreikšti kūryboje augina sparnus,“ – prisipažįsta menininkas.
Iš baleto Jurijus Smoriginas išmoko kantrybės, pagarbos kitų talentui ir gebėjimo klausytis. Jo gyvenimas – įrodymas, kad menas gali būti drąsus, atviras ir kupinas džiaugsmo. O jo energija, talentas ir charizma įkvepia visus, kurie tiki, kad menas gali pakeisti pasaulį.
Pranešimą paskelbė: Ieva Gircyte, –
