Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Ekspertas atsakė, kodėl vejos realiame gyvenime ne tokios gražios, kaip reklaminiuose paveikslėliuose

Netolygiai auganti ar išretėjusi veja, skirtingas žolės tankis, blanki vejos spalva ar visiškai nurudavę atskiri jos plotai tampa didžiausiu košmaru privačių namų šeimininkams, norintiems, kad jų veja būtų it iš paveikslėlio. Ekspertai paaiškina, kokios gali būti tokių nemalonių staigmenų priežastys, ir pataria, ką daryti, kad kieme žaliuotų vešli ir sveika veja.

„Dažniausiai įvairios prielaidos būsimoms vejos problemoms būna sudaromos dar vejos nepasėjus. Prastai paruošta augavietė, neįvertinta dirvožemio sudėtis, sklypo apšviestumas, netinkamai parinktas ar nekokybiškas sėklų mišinys yra tos priežastys, dėl ko žolynas realybėje neprimena svajonių vejos. Vis dėlto net ir įgyvendinus šiuos reikalavimus, vejai gali kenkti paprasti kasdieniai sklypo savininkų įpročiai ar netinkama priežiūra“, – tikina patyręs vejų specialistas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas.

Grožiui gali pakenkti ir smulkmenos

Viena iš dažnų priežasčių, kodėl veja retėja ir nėra išvaizdi, yra labai dažnas ir intensyvus jos mindymas. Paprastai tokie plotai susidaro dažno vaikščiojimo takų vietose, sklypo zonose, kur statomos laikinos pavėsinės su lauko baldais, įrengiamos vaikų žaidimo aikštelės. Pasak dr. E. Klimo, tikėtis, kad intensyviai mindžiojamose vietose, ypač sunkesniame dirvožemyje, auganti žolė nenukentės, yra naivu, tad tokiems plotams reikėtų parinkti kitokią dangą.

Vejos grožiui kenkia ir mažos smulkmenos, apie kurias kartais net nepagalvojama. Pavyzdžiui, vos savaitei ar kiek ilgėliau ant vejos palikus orui nepralaidžius daiktus, tokius kaip storesnės laistymo žarnos, vaikiški baseinai, stambesni ir sunkesni žaislai, įvairūs patiesalai, lauko baldai, tose vietose žolė suspaudžiama ir vėliau matosi kontūrai, o daiktus palikus ilgesniam laikui, žolė gali ir visiškai iššusti ar nudžiūti.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, ypač veją pjaunant rečiau, kai per nenupjautą veją pavaikščiojus žolė paguldoma ir vėliau pjaunant nupjaunama netolygiai. Todėl patartina veją pjauti dažniau, neauginti pernelyg aukštos žolės, juo labiau, kad ir vejai tai nėra sveika, arba bent nevaikščioti po veją prieš pjovimą. Jei prieš pjaunant matyti tokie nulenktos žolės plotai, vertėtų juos kiek sukelti su grėbliu arba luktelėti, kol žolė atsities“, – pataria bendrovės „Husqvarna“ sodo technikos ekspertas Simas Bairašauskas.

Jo teigimu, su tokiomis bėdomis paprastai nesusiduria gyventojai, kurių veją pjauna vejos robotai. Kadangi šie pagalbininkai dirba dažnai, kas 1–3 dienas, veja nespėja peraugti, todėl ir negali išgulti nuo vaikščiojimo. Tokioje vejoje nelieka ir nurudusių plotelių nuo ilgam paliktų orui nepralaidžių daiktų, kadangi turint vejos robotą nuo vejos bet kokie jo darbui trukdantys daiktai paprastai būna surenkami.

Doc. E. Klimas atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais vejos estetinį vaizdą gadina ir joje išdygę grybai. „Apskritai grybai žolyne yra biologiškai turtingos ekosistemos požymis. Žolių šaknys su grybų hifais sudaro abipusiai naudingą mikorizę, o tai pagerina žolių mitybos sąlygas. Grybų gali atsirasti ir patręšus vejos augavietę substratu, kurio sudėtyje yra komposto iš grybų auginimo įmonės, taip pat pernelyg drėgnose vietose ar po ilgalaikio lietaus. Tokiu atveju savo vejoje galima pasirinkti ir tikrų tikriausių pievagrybių“, – pasakoja jis.

Grybų nereikėtų laikyti dideliu vejos priešu, pakanka žemiau, apie 3 cm, nupjauti žolę ir papildomai patręšti azotu, 1 arui išberiant kilogramą amonio salietros arba karbamido. Drastiškesnių cheminių priemonių prieš grybus vejose tenka imtis pavieniais atvejais, kai padėtis tampa išties kritiška.

Vejų problemos dėl priežiūros klaidų

Veja gali išretėti ir dėl netinkamos priežiūros: drėgmės ir trąšų trūkumo ar pertekliaus, netolygaus trąšų išbarstymo, netinkamo pjovimo aukščio ir dažnumo.

„Veja turi būti pjaunama atsižvelgiant į jos augimo greitį ir realų aukštį, o ne tai, kiek laiko praėjo nuo ankstesnio pjovimo. Dažniausiai veja pjaunama kartą per savaitę, tačiau jei dėl trąšų ar palankių oro sąlygų, ji auga itin greitai, tuomet gali tekti pjauti ir dažniau. Su lėčiau augančia veja yra atvirkščiai – gali pakakti ir vieno pjovimo kas 10 dienų. Svarbus ir tinkamas pjovimo aukštis – buitinėse vejose jis rekomenduojamas apie 3,5 cm, per sausras – apie 4,5 cm“, – primena S. Bairašauskas.

Su sodo technikos gamintojo „Husqvarna“ bendradarbiaujantis dr. E. Klimas atkreipia dėmesį, kad netinkamas pjovimo aukštis gali turėti įtakos ir kai kurių žolių ligoms. Pavyzdžiui, per žemai pjaunamas vejas arba tokias, kurios yra užmirkusios ir intensyviai mindžiojamos, gali pažeisti lapų dėmėtligė. Pernelyg aukštas žolės pjovimas kartu su gausiu tręšimu azotu ir užmirkimu tampa miltligės sukėlėjų plitimo priežastimi.

Nykstantys atskiri vejos plotai gali byloti apie tai, kad nupjovus veją buvo nesugrėbtas storas žolės sluoksnis, veja nudeginta trąšomis, apipilta įvairiais cheminiais ar naftos produktais.

Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia atvejį, kai viename sklype pavasarį buvo pastebėti nurudavę negyvos vejos plotai greta įvažiavimo į kiemą ir gatvės. Paaiškėjo, jog tai – druskos, kuria žiemą buvo barstoma gatvė ir kurios kažkiek pakliuvo ant vejos, padariniai. O ant žolės patekęs net ir nedidelis kiekis benzino – garantuotos rudos dėmės prielaida, todėl labai rizikinga pilti benziną į vejapjovės bakelį pastarajai esant ant žolyno. Dėl tos pačios priežasties nereikėtų vejos plote pilti trąšų į barstytuvą.

Įvairių formų nudžiūvusios vejos plotai gali atsirasti ir dėl neapdairiai tose vietose likusių užkastų statybinių liekanų: betono luitų, skardos, šiferio, ruberoido, polietileno ir panašiai. Net ir užpylus ant tokių liekanų pakankamai storą dirvožemio sluoksnį, prasidėjus sausroms žolė anksčiau ar vėliau pradės džiūti, nes iš gilesnių dirvožemio sluoksnių negauna pakankamai kapiliarinės drėgmės. Pasak dr. E. Klimo, tokiu atveju pakartotinis vejos sėjimas bus efektyvus tik iki kitos sausros, tad išeitis viena – iškasti statybinį laužą, užpilti reikiamą sluoksnį derlingo dirvožemio ir tik tuomet veją atsėti.

Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, UAB „Idea Prima“

Facebook Comments