Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Didžiausi iššūkiai lenktynėse – sekundė streso ir automobilių puošyba

Asfaltas jau ilsisi, fanfaros nutilo, sklaidosi benzino kvapas, bet emocijų karštis dar ilgai nežada trauktis. Šeštadienį pasibaigusios „Aurum 1006 km lenktynės“ abiem „Citus“ komandoms atnešė daug iššūkių, begalę smagių akimirkų, adrenalino pliūpsnių ir pelnytą pergalės skonį. Naujai suburta vyrų komanda savo automobilių klasėje buvo pirmi, iš trisdešimt antrosios starto pozicijos absoliučioje įskaitoje pakilę net per 18 pozicijų. „Moterų 108 km“ iššūkio lenktynėse „Citus“ moterų komanda iškovojo garbingą trečiąją vietą, o žiūrovų slalome komandos pilotė taip pat lipo ant trečiojo laiptelio.

Tikslai, iššūkiai ir nuotykiai trasoje

Komandos vadovas Saulius Bučinskas džiaugėsi, kad visus išsikeltus tikslus pavyko įgyvendinti su kaupu: komanda siekė bendroje įskaitoje pakliūti tarp 15 geriausiųjų, o savo automobilių klasėje finišuoti pirmiems.

Moterų komandos pilotė Rita išdavė savo komandos tikslą – „važiuoti taip smagiai, kad laimėtų“. Itin žavūs ir moterų komandos didžiausi patirti iššūkiai – tai, žinoma, spaudžiantis laikas ir… rūpestis, kaip kuo gražiau papuošti automobilį. Moterys važiuodamos ištaikė momentą spontaniškai fotosesijai rugių lauke ir net įsiropštė į traktorių!

Vis tik komandos kapitonė Toma Muznikaitė mini ir savo asmeninį iššūkį – kad bus surinkta „Citus“ vyrų komanda, paaiškėjo tik likus trims savaitėms iki lenktynių pradžios – labai spaudė laikas. O reikėjo atlikti labai daug paruošiamųjų darbų: nuo projekto parengimo iki automobilių papuošimo. Tačiau suburti ir bendram tikslui sujungti žmones sekėsi tikrai gerai.

Toma buvo ir komandų komunikacijos guru. Lenktynių dalyvė mini, kad sulaukdavo užklausų ir prašymų pasidalinti važiavimo patirtimis net iš nepažįstamųjų.

Abi komandos džiaugiasi, kad važiavimas buvo kaip reta sklandus ir be didelių incidentų. Tiesa, vyrų komandai stresinių situacijų tikrai nestigo. Per treniruotę buvo problemų su pasikalbėjimo įranga, o likus 2 valandoms iki starto, prisipylus kuro, bakas ėmė leisti degalus, todėl teko operatyviai spręsti nesklandumus.

Vyrams teko susidoroti ir su kitu iššūkiu – komandos narys, turėjęs budėti degalinėje, prieš pat startą susilaužė koją, todėl komandos vadovui teko pagalbos kreiptis į gerbėjus bei palaikytojus. Rastas pagalbininkas Mindaugas (ačiū jam!) puikiai susidorojo su užduotimi ir komandos rezultatai nenukentėjo.

Komandos pilotai nepamirš ir streso akimirkų, lydėjusių trasoje: prieš pat jų automobilį įvyko net kelios avarinės situacijos, kurių metu dužo automobiliai, ir tik profesionalumas bei šaltas protas padėjo sėkmingai išvengti nepalankių įvykių posūkių.

Palaikymas, giminaičiai ir… maistas

Bendra atmosfera lenktynėse buvo tikrai gera. Nuožmūs varžovai trasoje už jos ribų bičiuliškai kalbėjosi, dalinosi įspūdžiais ir patirtimis. „Citus“ vyrai itin dėkingi kolegoms Dariui ir Lukui iš „PGM technika racing“, kurie patys šiose varžybose nestartavo, tačiau nešykštėjo patarimų ir itin padėjo kurti tinkamą komandos strategiją.

Patarimais dalijosi ir komandos nariai tarpusavyje – ištvermės lenktynėse debiutuojančiam Klaudui Bučinskui jaudulys kojos nepakišo, o vertingų patarimų davė labiau tokio pobūdžio varžybose patyrę komandos draugai Remigijus Devainis ir Kristijonas Pelanis. Vyrai kolegai patarė išlaikyti racionalumą, komunikuoti su komanda ir „nesidraskyti“, kai to visai nereikia. Klaudas pasakoja, kad prieš antrą važiavimą jautėsi itin komfortiškai – kaip simuliatoriaus, kuriame treniruojasi, trasoje.

O kaip sekėsi sutarti „Citus“ komandų giminaičiams? Vyrų komandos vadovo Sauliaus sūnus Klaudas buvo pilotas, o moterų komandos vairuotoja Rita ir šturmanė Ieva – sesės.

Saulius prisipažįsta, kad dėl sūnaus jaudinosi kiek labiau nei įprasta – juk tokio pobūdžio varžybos Klaudui pirmos. Iš pradžių pilotui liepė „nelėkti“, paskui leido didinti greitį, o pamatęs, kad sūnus su viskuo dorojasi puikiai, galiausiai nusiramino.

Ieva ir Rita prisipažįsta, kad ankstesnėse varžybose, kuriose važiavo kartu, skraidydavo emocijų žiežirbos, tačiau galiausiai merginos puikiai „susigrojo“ ir supranta viena kitą iš pusės žodžio. Lenktynėms – tai itin pravartu.

Originalus ir gana skirtingas komandų varžybų dienos pasistiprinimo ritmas. Vyrų komanda per lenktynes valgė tik bananus, gėrė vandenį ir vartojo specialius maisto papildus – viskas tam, kad būtų žvalūs ir stiprūs. Moterys pasakojo pusryčius pamiršusios, todėl ir vairavo greitai: tikslas link maisto – dar saldesnis.

Sėkmės formulė ir tolimesni planai

Paklausti, kas varžybose svarbiausia, komandos vyrai įvardijo tinkamą strategiją, „šaltą protą“, koncentraciją ir komunikaciją tarpusavyje. Be to, daug lemia ir techninės komandos pasiruošimas. Šįkart ir automobiliai, ir komandos technikai tikrai nenuvylė abiejų komandų. Moterų sėkmės formulė – olimpinė ramybė, profesionalumas ir besąlygiškas pasitikėjimas komandos nariais.

Ne paslaptis, kad sėkmė tokiose varžybose dažnai pakrauna dar didesniu azartu bei troškimu siekti tolimesnių pergalių. Kalbėdami apie ateities planus, vyrai buvo santūrūs ir nenorėjo daug atvirauti – laukia komandos susitikimas, kur bus aptarti rezultatai ir laukiantys iššūkiai, nes tobulėti tikrai dar yra, kur.

Merginos teigė, jog azartas ir užsidegimas šviečia visų jų komandos narių akyse ir trečia vieta kitais metais dalyvių nebetenkintų. „Citus“ moterų komanda pasvajoja net apie važiavimą pagrindinėse „1006 km lenktynėse“.

Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus“