Didelė alga dirbantiems užsienyje nepadės: štai ko reikalauja bankai
2024 m. į Lietuvą grįžo 18 934 Lietuvos piliečiai, o išvyko 9 486 – mažiausiai per 35 metus. Na, o 2018–2023 m. tarp dirbančiųjų iš namų tų, kurie taip dirba nuolat, dalis padidėjo nuo 2,5 proc. iki 5,6 proc. Vadinasi, vis daugiau Lietuvos gyventojų dirba užsienio įmonėse, tačiau nori įsigyti būstą ar, pavyzdžiui, automobilį Lietuvoje. Tad pastebima, kad kartu auga ir šios visuomenės grupės paskolų poreikis. Vis dėlto, priėmus sprendimą kreiptis dėl paskolos, susiduriama su griežtomis sąlygomis, kurių neįvykdžius paraiška dažnai atmetama, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Pateikus paraišką paskolai gauti, banko vertinimo procesas vyksta įprastai: iš pradžių paraiška peržiūrima naudojant automatizuotas sistemas, o tolesnes detales jau tvirtina banko darbuotojai. Lietuvos bankai užsienyje dirbantiems asmenims taiko ypatingus reikalavimus, o kai kurie bankai tokiems asmenims paskolų išvis neteikia.
Paskolas teikiantiems bankams svarbiausia deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje. Jos trūkumas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių automatinio paraiškos atmetimo priežasčių. Dalis lietuvių, dar gyvendami užsienyje, pamažu planuoja gyvenimą Lietuvoje ir nori pradėti čia statyti gyvenimo pamatus – tokiu atveju pirmiausia reikia deklaruoti gyvenamąją vietą šalyje.
Taip pat svarbu, kad paskolą Lietuvoje gali gauti tik asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pasą, asmens tapatybės kortelę arba nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje smarkiai apsunkina kreditavimo galimybes.
Kitas esminis veiksnys, siekiant gauti paskolą, yra darbo stažas. Dalis Lietuvos kredito įstaigų, teikiančių paskolas užsienyje dirbantiems lietuviams, laikosi reikalavimo, kad darbo stažas Europos Sąjungos šalyje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje, toje pačioje darbovietėje, turi būti ne trumpesnis nei šeši mėnesiai. Šis reikalavimas turi būti patvirtintas galiojančia darbo sutartimi.
„Dažniausiai paraiškas tenka atmesti dėl nepakankamo darbo stažo, terminuotų sutarčių, kurios galioja trumpiau nei dvylika mėnesių, arba kai darbuotojui dar nesibaigęs bandomasis laikotarpis. Nors šie kriterijai yra gana griežti, jie nedaug skiriasi nuo reikalavimų dirbantiesiems Lietuvoje ir yra būtini siekiant įsitikinti kliento pajamų tvarumu ir stabilumu. Be to, net ir dirbant užsienyje, atlyginimas privalo būti pervedamas į lietuvišką banko sąskaitą iš Europos Sąjungos valstybės, Jungtinės Karalystės ar Norvegijos įmonės, kadangi bankai prašo banko sąskaitos išrašų. Tai taip pat stabdo dalį žmonių, nes kai kuriais atvejais atlyginimas gali būti pervedamas iš JAV ar Jungtinių Arabų Emyratų“, – komentuoja Marius Makutėnas, banko „Bigbank“ Vartojimo paskolų ir partnerių tinklo vadovas.
Sunkumų gali kelti šeiminė padėtis ar skolos
Nors paraiškos dažnai atmetamos dėl techninių neatitikčių, koją kartais pakiša ir kiti formalumai. Bene reikšmingiausias rizikos bankui požymis yra finansinės drausmės trūkumas. Asmuo, siekiantis gauti paskolą, negali turėti pradelstų įmokų ir skolų. Finansiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi laiku, nes bet koks vėlavimas sumokėti įmokas, skolos finansinėms bendrovėms ar bankrotai rodo gebėjimą laiku grąžinti naują paskolą. Tačiau M. Makutėnas pastebi, kad tai galioja dirbantiesiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„Mūsų tikslas – užtikrinti finansų stabilumą ir atsakingą skolinimąsi. Dėl šios priežasties, net ir atitikus visus pradinius reikalavimus, bankas, įvertinęs kliento individualią padėtį ir užsienio šalies specifiką, gali paprašyti papildomų dokumentų. Tai daroma siekiant kuo tiksliau įvertinti riziką. Užsienyje gaunamų pajamų stabilumas bankams kelia daugiau klausimų dėl valiutų svyravimų, skirtingų darbo įstatymų, ribotų galimybių gauti informacijos apie darbdavį“, – priduria M. Makutėnas.
Tad nors darbas užsienyje neturėtų būti priežastis atsisakyti paskolos Lietuvoje, žmonės privalo stengtis atitikti visus formalumus, tokius kaip deklaruota gyvenamoji vieta, finansinė drausmė ar algos pervedimas į lietuvišką banko sąskaitą. Būtent šių sąlygų ignoravimas yra pagrindinė priežastis, kodėl bankai dažnai yra priversti nesuteikti paskolos užsienyje dirbantiems Lietuvos piliečiams.
Pranešimą paskelbė: Erik Murin, MB „Morė yra daugiau“
