Kasdienėje mityboje vis daugiau dėmesio skiriame kalorijoms, baltymams, angliavandeniams ar riebalams, tačiau neretai užmirštame dar vieną svarbų elementą – skaidulas. Šios maistinės medžiagos savo svarba nė kiek nenusileidžia kitoms – jos būtinos sklandžiam virškinimui, padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą ir prisideda prie bendros organizmo sveikatos. Be to, skaidulomis turtinga mityba nebūtinai yra brangi – jų gausu paprastuose produktuose, tokiuose kaip pupelės, morkos ar pilno grūdo gaminiai. Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ dalijasi, kokie yra vertingiausi skaidulų šaltiniai, kaip jų natūraliai įtraukti į kasdienę mitybą ir siūlo visos dienos nebrangias patiekalų idėjas, padėsiančias paprasčiau pasiekti rekomenduojamą skaidulų kiekį. „Žarnyno šluota“ dažnai vadinamos skaidulos – tai tik augalinės kilmės produktuose esančios medžiagos.…

Renginio tipas: Forumas Renginio data: ketvirtadienis, 2026 balandžio 30 Renginio pradžia: 16:00 Renginio vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Ko mums visiems negalima nežinoti apie lietuvių gestų kalbą? Apie tai – forume! Kad Lietuvoje turime dar vieną kalbą – lietuvių gestų kalbą, žino toli gražu ne kiekvienas. Dažnai klaidingai manoma, kad egzistuoja viena universali gestų kalba, kuria susikalba viso pasaulio kurtieji. O yra visai ne taip. Kiekvienos šalies gestų kalba yra savita, turtinga, išsiskirianti tiek kalbiniais, tiek kultūriniais niuansais, taigi Lietuvos kurtiesiems jų gestų kalba yra (ar turėtų būti) gimtoji visavertė kalba, jos pagrindu kuriama tapatybė, kultūra ir bendruomenė. Gyvuoja ir daugiau klaidingų įsivaizdavimų: „Visi kurtieji moka skaityti iš lūpų“;…

Nuo prezidentų iki statybininkų, kelininkų, senjorų ar vaikų – niekas nėra apsaugotas nuo traumų, kurios kartais ištinka, regis, visiškai lygioje vietoje. Po kojomis pasimaišiusi šlepetė, „Lego“ kaladėlė ar kilimo kraštas, į baldų kojelę sutrenktas mažasis pirštelis – ir jau baltais chalatais vilkintis personalas vynioja koją į gipsą. Ekspertai perspėja: net ir iš pirmo žvilgsnio nesudėtingi sužalojimai gali virsti rimtu išbandymu – tiek sveikatai, tiek finansams. Pavasarį – išbandymų metas Traumas esame linkę sieti su žiemos sezonu ir galvojame, kad atėjus pavasariui jos nebegresia. Tačiau gydytojas ortopedas traumatologas Justinas Vaičiulis siūlo neapsigauti. Atšilus orams, žmonės pasineria į aktyvią veiklą, pradeda sportuoti, persėda ant dviračių, o kartais nereikia ir jų. „Jaunas vaikinas…

Jau už kelių dienų Lietuvos publikos laukia ypatingas įvykis – Vilniuje koncertuos pasaulinė klasikinės muzikos žvaigždė, unikalusis arfos virtuozas Xavier de Maistre. Išskirtinis talentas pasirodys Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerte, kuris vyks LVSO koncertų salėje Vilniuje, diriguos maestro Robertas Šervenikas. Prestižinis muzikos žurnalas „Gramophone“ rašė: „Xavier de Maistre yra aukščiausio lygio virtuozas – itin muzikalus atlikėjas, gebantis atskleisti įspūdingą niuansų spektrą“. Tad šis koncertas – reta galimybė išvysti ir gyvai išgirsti vieną ryškiausių šiandienos atlikėjų. Į Vilnių atvykstantis Xavier de Maistre yra nuolat kviečiamas koncertuoti su garsiausiais orkestrais visame pasaulyje: Los Andželo, Londono, Oslo ir Kinijos filharmonijų orkestrais, Čikagos, Monrealio, Birminghamo, Švedijos ir Suomijos radijo simfoniniais orkestrais, Paryžiaus orkestru, Ciuricho…

Įsilaužimai į išmaniųjų įrenginių kameras dar „neišėjo iš mados“. Dar prieš kelis mėnesius Pietų Korėjoje sulaikyti keturi įtariamieji, įsilaužę į beveik 120 tūkst. prie interneto prijungtų stebėjimo kamerų. Ar tikrai kamerų atakos (angl. camfecting) yra tokios pavojingos ir ar verta klijuoti įrenginių kameras, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Kamerų šiandien yra milijardai – nuo išmaniųjų telefonų iki namų stebėjimo sistemų, ir visos jos yra patrauklus taikinys kibernetiniams nusikaltėliams. Problema ta, kad didelė dalis žmonių vis dar nepakankamai kritiškai vertina kibernetines grėsmes ir patys to nežinodami atveria prieigą prie įrenginių kamerų“, – pasakoja Karolis Špiliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas. Pasak jo, kamerų užkrėtimas (angl. camfecting) yra kibernetinės atakos, kurių metu…

Nors organizacijų vadovai vis dar mokosi dirbti su Z karta, šiemet įmonių duris, ieškodami sezoninių darbų, jau pradės varstyti pirmieji alfa kartos atstovai (gimę nuo 2010 m.). Analitikų duomenimis, iki 2030 m. ši karta visame pasaulyje sudarys per 2 milijardus žmonių ir taps gausiausia karta žmonijos istorijoje. Darbo rinka jau dabar išgyvena transformaciją, kai pereinama nuo kontrolės prie pasitikėjimo ir nuo hierarchijos prie bendro susitarimo. Alfa karta šią transformaciją pagreitins dar labiau, rašoma „Baltic Assist“ pranešime žiniasklaidai. Gimę su technologijomis Skirtingai nei ankstesnės kartos, kurioms reikėjo prisitaikyti prie skaitmenizacijos, alfa karta nemato atskirties tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio. Jai algoritmai, dirbtinio intelekto (DI) asistentai ir personalizuotas turinys yra rutinos dalis.…

Eglės moterų choras kartu su VšĮ „Senjorų avilys“ įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Balsu prieš vienatvę“.  Mes dažnai girdime, kad senjorai – viena labiausiai vienišumą patiriančių amžiaus grupių. Dalis jų stokoja bendravimo, prasmingos veiklos ar artimų ryšių. Todėl Eglės moterų choras pakvietė Vilniaus miesto senjorus į bendrą muzikinę kelionę – į kolektyvinį dainavimą, kuris jungia, stiprina ir įkvepia. Projekto metu vyko atviros repeticijos, kurių metu senjorai mokėsi naujų dainų, o kartu tapo bendruomenės dalimi. Ir visai nesvarbu, kokia Tavo dainavimo patirtis ar balso stiprumas. Svarbiausia – noras būti kartu ir patirti bendrystę. Juk dainavimas stiprina ne tik balsą, bet ir širdį. Jau įvyko generalinė repeticija, kurios metu senjorai dainavo…

Renginio tipas: Diskusija Renginio data: trečiadienis, 2026 balandžio 29 Renginio pradžia: 18:00 Renginio vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Balandžio 29 d., trečiadienį, 18 val., kviečiame į diskusiją „Lietuvos kultūros paveldas: problemos ir iššūkiai“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.  Atkūrusi valstybingumą Lietuva iškart susidūrė su didžiule paveldo išsaugojimo problema. Šalyje tūkstančiai paveldo objektų – pastatai, interjerai, paveikslai, skulptūros, atskiri buities ir meno artefaktai, kiti saugotini daiktai. Visa tai išliekamąją meninę, istorinę, techninę vertę turintys objektai, jiems išsaugoti valstybė skiria didžiulius pinigus.  Šiandien visi, susiję su šių objektų išsaugojimu, susiduria su pluoštu problemų: trūksta specialistų, nepakankamai kryptingas ir nuoseklus finansavimas, stokojama atliekamų darbų planavimo, trūksta sisteminio požiūrio į paveldo išsaugojimą, nepakankama objektų restauravimo kokybės priežiūra, išlieka nemažai teisinių paveldo išsaugojimo niuansų.   Šių klausimų sprendimui reikalinga ne tik aiški specialistų pozicija, bet ir politikų bei atsakingų…

Likus vos kelioms savaitėms iki garsios socialinių iniciatyvų autorės Indrės Bareikienės jubiliejinio „stand-up“ komedijos turo, sau ir tūkstančiams ją sekančių moterų ji įteikė išankstinę dovaną – pristato tai, apie ką svajojo jau ilgai, bet, kaip pati prisipažįsta, niekada iš tiesų netikėjo, kad tai įvyks. Situacija, kurią tikrai pažįsta ne viena Lietuvos mama: ryto skuba, vaikus reikia vežti į mokyklą, tu vis dar su pižama sėdi į automobilį, nes kitaip tiesiog nespėji. Indrė Bareikienė šypsodamasi pripažįsta, kad tokių rytų jos gyvenime buvo daugiau nei norėtųsi. Vaikai man sakydavo: „mama, gal tu nelipk iš mašinos, mes nueisim“, – su šypsena prisimena ji. Būtent tokios akimirkos, pasak Indrės, ir tapo jos pirmosios drabužių…

Rytoj, balandžio 24-ąją, jau dešimtus metus iš eilės Lietuvoje bus minima Šuns diena. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 305 tūkst. registruotų šunų, skelbia Gyvūnų augintinių registras. Augant jų skaičiui, vis daugiau dėmesio skiriama ir išmaniems sprendimams, kurie padeda lengviau rūpintis keturkojų sveikata bei kasdiene priežiūra, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Prižiūrėti augintinį šiandien lengviau nei bet kada anksčiau – išmaniosios technologijos leidžia dalį rūpesčių perkelti į išmanųjį. Vos keli paspaudimai telefone – ir galite stebėti, ką šuo veikia namuose, gauti priminimus apie jo priežiūrą ar analizuoti jo aktyvumą. Žinoma, jokios technologijos nepakeis kasdienių pasivaikščiojimų ar žaidimų, tačiau gali tapti patikimu pagalbininku tiek dresuojant, tiek prižiūrint šuns sveikatą“, – sako…