„Instagram“ pristatė „Broadcast channels“ – galimybę turinio kūrėjams bendrauti su savo fanais „vienas-daugeliui“ principu (angl. one-to-many). Trečią vietą pagal populiarumą išlaikantis socialinis tinklas „Instagram“ nuolatos pristato naujas funkcijas ir įvairius atnaujinimus, kurie būtų būdingi tik šiai platformai. „Turinio kūrėjai dabar gali tiesiogiai dalintis savo mintimis ir pasiūlymais su sekėjais. „Broadcast channels“ vizualiai atrodo kaip įprastas susirašinėjimas „Instagram“ platformoje, tačiau turinį skelbti gali tik kanalo kūrėjas.  Vartotojai turi galimybę gauti savo sekamų žmonių įprastas ir balso žinutes, į jas reaguoti, dalyvauti sprendžiant ar siūlant, pavyzdžiui, ką nuomonės formuotojas valgys pietums. Norint tapti tokio tiesioginio kanalo dalimi „Instagram“ vartotojams tereikės priimti jų sekamo turinio kūrėjo pakvietimą prisijungti“, – teigia „Tele2“ skaitmeninių kanalų…

Vairuotojai žino, kad tam tikri jų vairavimo įpročiai padeda sutaupyti degalų: tie, kurie pasirenka ekonomišką greitį, maršrutą, vengia įkalnių, šviesoforų ir spūsčių, gali ne tik sumažinti poveikį aplinkai, bet ir išleisti mažiau pinigų. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas, sako, kad tam pasitarnauti gali ir išmaniosios programėlės. „Sutaupyti ypač padės degalų taupymo programėlės, nes jos gali apskaičiuoti itin tikslias degalų sąnaudas pagal vairavimo duomenis esamuoju laiku. Taip yra todėl, kad beveik visuose mobiliuosiuose telefonuose įmontuotos mikroschemos, kurios, naudodamos palydovinius duomenis, kartą per sekundę apskaičiuoja jūsų buvimo vietą. Programėlė apskaičiuoja esamas kuro sąnaudas pagal automobilio svorį, variklio efektyvumą, degalų energijos kiekį, vėjo ir pasipriešinimo riedėjimui faktorius, taip pat pagal jūsų lokaciją“,  –…

„Bluetooth“ gyvuoja jau beveik 30 metų ir per šį laiką tapo nepakeičiama belaide technologija, leidžiančia vos per kelias akimirkas persiųsti informaciją iš vieno įrenginio į kitą.  Vos atsiradusi ji iš esmės palengvino įvairių prietaisų tarpusavio „komunikaciją“. Tačiau kaip ji susijusi su daiktų internetu? Į šį klausimą atsako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas. „Bluetooth“ yra trumpojo nuotolio belaidžio ryšio technologija, kuri naudoja itin aukšto dažnio radijo bangas duomenims perduoti tarp 2 ar daugiau prietaisų. Nuo pat sukūrimo „Bluetooth“ veikimo principas buvo tobulinamas siekiant užtikrinti spartų duomenų perdavimo greitį, ryšio kokybę, tad dabar ši technologija atveria naujų galimybių daiktų interneto (angl. „Internet of Things“) vystymui. Galima sakyti, kad dabar tai – išvien…

„Freedom Finance“ investavimo tyrimų vadovas Maksim Manturov komentuoja, kaip keičiasi investavimo aplinka po to, kai „Meta“ paleido „Twitter“ konkurentą „Threads“.  Nuo Elono Musko perėmimo „Twitter“ išgyvena tam tikrą turbulenciją. „Twitter“ akcijų kaina taip pat kenčia. Kokia yra „Twitter“ ateitis, rinkoje pasirodžius naujajam „Threads“? Atėjęs į valdžią „Twitter“ Elonas Muskas padarė daug pakeitimų įmonėje, įskaitant aukščiausios vadovybės pertvarkymą, didžiulius atleidimus ir rimtus platformos moderavimo politikos pakeitimus. Šie pokyčiai buvo sutikti nevienodomis reakcijomis – vieni vartotojai gyrė E.Muską už jo įsipareigojimą laisvai kalbai, o kiti kritikavo jį už tai, kaip jis elgiasi su įmone.  Gali būti, kad situacija „Twitter“ ilgainiui nurims. E.Muskas teigė norįs, kad „Twitter“ taptų skaidresnė platforma, ir galbūt jam…

Manoma, kad pirmasis rankinis laikrodis buvo sukurtas dar 1810 metais. Tuo metu toks laikrodis buvo puošmena, daugiausiai skirta papuošti ir atkreipti dėmesį į gražius riešus. Per pastaruosius 213 metų rankiniai laikrodžiai pasikeitė neatpažįstamai: tapo išmanūs, matuoja bei pateikia duomenis apie mūsų sveikatą ir yra lengvai susiejami su kitais išmaniaisiais įrenginiais. Taigi, kokiomis naujausiomis funkcijomis pasižymi dabartiniai išmanieji laikrodžiai ir kuo jie gali nustebinti? „Būtent išmanieji laikrodžiai gyvuoja jau daugiau nei du dešimtmečius, bet per šį laiką ne kartą keitėsi jų supratimas. Iš pradžių jiems nebuvo keliami jokie konkretūs technologiniai reikalavimai ir patys įrenginiai tikrai nepasižymėjo patogumu, ypatingai norint juos naudoti kasdien ar su jais miegoti. Šiandien išmaniaisiais laikrodžiais pasikliaujame stebėdami…

Sklandžia NATO viršūnių susitikimo eiga rūpinosi pirmą kartą šalies istorijoje suburta tarpinstitucinė analitikų komanda, stebėjusi ir analizavusi kylančias informacines grėsmes bei prieš Lietuvą nukreiptas priešiškas informacines atakas, teikusi rekomendacijas dėl reikiamo atsako sprendimų priėmėjams. Tarpinstitucinės komandos koordinavimą užtikrino Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), kuriam nuo šių metų pradžios pavesta koordinuoti valstybės atsaką į dezinformaciją nacionaliniu lygiu. NKVC iniciatyva ruošiantis NATO viršūnių susitikimui skirtingų institucijų ekspertizė ir pajėgumai apjungti pasitelkiant pažangiausius technologinius ir metodologinius sprendimus. „Aukščiausių saugumo standartų ir grėsmių valdymo kokybės pareikalavęs NATO viršūnių susitikimas išbandė Lietuvos institucijų gebėjimą veikti visu pajėgumu ir iki šiol netaikytais būdais, pritaikant inovatyvius ekspertinės analizės įrankius. Tarpinstitucinės komandos analitikai NATO viršūnių susitikimo metu stebėjo,…

Vilniui savaitę tapus saugiausiu miestu pasaulyje, „Litexpo“ teritorija buvo tapusi interneto tvirtove. Visą ryšių infrastruktūrą NATO viršūnių susitikimui užtikrinusios telekomunikacijų bendrovės „Telia“ vadovė teigia, kad jei visoje Lietuvoje renginio metu būtų dingęs internetas, „Litexpo“  būtų vienintelė vieta šalyje, turinti internetą ir jungtį su pasauliu. Pusšimtis visą parą budinčių ryšio inžinierių ir iki smulkmenų apgalvoti veiksmų planai leido užtikrinti, kad NATO viršūnių susitikime būtų garantuotos tobulos ryšio paslaugos.  Šią savaitę Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas sutraukė viso pasaulio dėmesį – renginyje dalyvavo 48 šalių delegacijos su svarbiausiais Aljanso bei partnerių valstybių lyderiais priešakyje, dirbo keli tūkstančiai žiniasklaidos priemonių atstovų. Renginio dalyviams ir svečiams saugų ryšį ir patikimą tinklo infrastruktūrą užtikrinusi „Telia“…

Televizija sparčiai populiarėti pradėjo praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, o šiandien yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Statistiškai, europiečiai prie televizoriaus kasdien praleidžia apie 220 min., t.y., apie 3 val. ir 40 min. Tuo tarpu lietuviai prie ekrano praleidžia net 4 valandas per dieną. Pietų Korėjos technologijų milžinės „Samsung“ teigimu, pastaraisiais metais išaugo didelės įstrižainės ekranų paklausa. Atsižvelgdama į augantį poreikį, bendrovė pristatė naują 98 colių įstrižainės QLED technologijos televizorių „Q80C“. „Nuolatos tobuliname savo įrenginius atsižvelgdami į vartotojų poreikius. Naujai pristatytas televizorius leis užtikrinti, jog žiūrėdami filmus jaustumėtės kaip kino teatre, o stebėdami sporto rungtynes išgyventumėte stadione vyraujančias emocijas. Norime, kad televizoriaus žiūrėjimas sukeltų nepamirštamas emocijas, o didelis ekranas šį įspūdį sustiprina“,…