Ar žinote kokius nuostolius dengia jūsų draudimas? Ekspertas atsakė, ką privalote padaryti, kad vėliau nereikėtų gailėtis

Būsto draudimas vis dar neretai yra suvokiamas tik kaip formalumas. Pasirašai sutartį, susimoki metinį mokestį, įsidedi polisą į stalčių ir jautiesi saugus. Iki tos dienos, kai nutinka nelaimė. Tuomet paaiškėja, kad iš tiesų – ne viskas yra apdrausta.

Išaugus turto vertei – draudimo sąlygų neatnaujina

Draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje rizikos vertinimo ir produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas sako, kad problema yra ne tik, kad dar pasitaiko tokių gyventojų, kurie savo turto visai nedraudžia, bet ir tai, kad žmonės prieš įsigydami draudimo apsaugą retai kada atidžiai skaito, ką apima jų draudimo apsauga.

Dar rečiau – bėgant metams jį peržiūri. O juk su laiku namuose paprastai atsiranda vis daugiau turto: nauji baldai, buitinė ar laisvalaikio, sodo technika, saulės baterijos, terasos, kondicionieriai. Tad, anot A. Dambrausko, augant namuose esančio kilnojamo turto vertei – būsto draudimo sąlygas peržiūrėti yra būtina. Mat įvykus nelaimei paprastai draudimo išmoka gali padengti tik dalį patirtų nuostolių.

„Tarkime, draudimo sutartis sudaryta prieš kelerius metus, kai turtas buvo vertinamas 50 tūkstančių eurų, tačiau per tą laiką būstas buvo atnaujintas, ir dabartinė turto vertė galbūt jau siekia ir 70 tūkstančių eurų. Jei draudimo apsauga nebuvo atnaujinta, draudimo suma išlieka sena, todėl žalos atveju išmoka nepadengs visų patirtų nuostolių. Vis tik, tai negalioja mūsų klientams, nes į visa tai žiūrime kur kas lanksčiau nenurodant konkrečios draudimo sumos“, – aiškina A. Dambrauskas.

Spragos dažnai paaiškėja įvykus nelaimei

Pasak eksperto, šakų išlaužytas šiltnamis, audros apgadinti kiemo želdiniai ar sudužęs mobilaus telefono ekranas – tai situacijos, kurios dažnai nepatenka į standartines draudimo sąlygas.

Lygiai taip pat daugeliui netikėta, kad ir pelėsio padariniai nėra dengiami, jei jų atsiradimas susijęs su ilgalaikiu prastos ventiliacijos poveikiu, o ne staigia avarija – pavyzdžiui, trūkusiu vamzdžiu. Tokiu atveju tai laikoma priežiūros, o ne draudimo klausimu.

„Dar viena dažnai pasitaikanti situacija – po užliejimo ar gaisro žmonės tikisi, kad bus kompensuota žala visam turtui, esančiam namuose. Tačiau jei draudimo apsaugojenėra aiškiai nurodyta „kilnojamo turto” apsauga, išmokos už baldus, buitinę techniką ar net drabužius gali nebūti visai. Deja, tai dažnai paaiškėja tik po įvykio – kai jau nieko pakeisti nebegalima“, – pažymi A. Dambrauskas.

Anot specialisto, itin svarbu, kad draudimo bendrovė ne tik pasiūlytų standartinę draudimo apsaugą, bet ir gebėtų įsiklausyti į individualius klientų poreikius. Be to, patirtis rodo, kad lankstus požiūris į kiekvieną situaciją padeda užtikrinti efektyvią pagalbą realiame gyvenime. O kai kuriais atvejais, pasak specialisto, užtenka vos kelių nuotraukų ar net balso žinutės, kad būtų pradėtas žalos atlyginimo procesas.

„Tai ypač svarbu, kai reikia greitų sprendimų. Pavyzdžiui, po stiprios liūties, audros ar avarijos namuose. Mūsų tikslas – kad klientas net ir nelaimės akivaizdoje jaustųsi suprastas, o ne priverstas narplioti sudėtingas taisykles. Todėl į kiekvieną ištikusią situaciją žiūrime lanksčiai, vertiname aplinkybes individualiai. Be to, savo klientams esame parengę ir įvairiausių akcijų, pavydžiui, rugsėjo 5 d. būsto draudimui siūlysime net 25 proc. nuolaidą“, – sako A. Dambrauskas.

Pranešimą paskelbė: Gabrielė Valaitytė, UAB „Publicum”