Aplenkė net Vilnių ir Kauną: kuris miestas pelnė daugiausiai naršančio titulą?
|Lietuvoje internetu kasdien naudojasi daugiau nei 83 proc. gyventojų. Nenuostabu, kad persiunčiamų mobiliųjų duomenų kiekis šalyje nuolatos kyla. Vien per 2023 m. „Bitė Lietuva“ tinkle buvo persiųsta beveik 500 milijonų GB duomenų. Daugiausiai interneto sunaudojančio miesto titulas įprastai tenka sostinei ir kitiems didmiesčiams. Skaičiuojant duomenų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, kitus miestus lenkia persiųstų duomenų rekordininkai – Klaipėdos rajonas ir Palanga.
„Kiekvienais metais interneto naudojimas Lietuvoje auga. 2023 m. persiųstų duomenų kiekis yra net 16 proc. didesnis nei pernai. Daugiausiai duomenų pernai persiuntė vilniečiai, nuo jų nedaug atsiliko kauniečiai, o trečiąją vietą užėmė Vilniaus rajone gyvenantys žmonės“, – pranešime žiniasklaidai sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklo direktorius.
Daugiausiai naršančių – Palangos mieste ir Klaipėdos rajone
Nors įprastai daugiausiai duomenų parsisiunčia didieji miestai, skaičiuojant duomenų iekį pagal gyventojų skaičių, šie lyderiai nusileidžia mažesniems miestams ir rajonams.
„Vertinant pagal gyventojų skaičių persiųstų duomenų rekordininkas – Palangos miestas. Tai gali lemti Palangos miesto, kaip kurorto, statusas. Atvažiuojantys poilsiautojai atsiveža savo mobiliuosius įrenginius, namų interneto maršrutizatorius ir naudoja juos kaip pagrindinį saugaus interneto prieigos būdą darbui bei pramogoms. Per 2023 m. šiame mieste vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo t po 287 GB duomenų. Neringoje, kuri taip pat populiari pajūrio atostogų vieta, vienam gyventojui čia teko po 177 GB duomenų per metus – tai prilygsta Lietuvos metų vidurkiui, skaičiuojant visus šalies gyventojus“, – aiškina M. Ropė.
Antrojoje vietoje, pagal sunaudotų duomenų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, yra Klaipėdos rajonas. Praėjusiais metais jame vienam žmogui vidutiniškai teko apie 242 GB duomenų. Šiame rajone praėjusiais metais įrengta ypač daug 5G bazinių stočių. Trečioje vietoje liko Vilniaus rajonas, kuriame vienas gyventojas sunaudoja vidutiniškai apie 239 GB duomenų.
5G ryšys populiariausias Jonavos, Kretingos ir Širvintų miestuose
Pastebima tendencija, jog Lietuvos miestai ir rajonai itin aktyviai naudojasi naujosios kartos interneto ryšiu. Naudojantis vien 5G technologija pernai didžiausias duomenų kiekis buvo persiųstas Jonavos mieste.
„Šiame mieste 2022-ųjų metų pradžioje startavome su 5G namų interneto paslauga. tinkle persiunčia beveik 40 proc. visų sunaudojamų interneto duomenų. Per praėjusius metus vienam 5G namų interneto vartotojui tenkantis persiųstų duomenų skaičius viršijo 1390 GB. Jonavai nusileidęs Kretingos miestas pasiekė 658 GB duomenų ribą, tenkančiam vienam namų interneto vartotojui, o trečiąją vietą užėmė – Širvintos. Šiame mieste kiekvienas žmogus vidutiniškai sunaudojo apie 613 GB duomenų“, – pasakoja „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklo direktorius.
Planuojama dar didesnė plėtra
Pasak M. Ropės, tokius rezultatus galėjo lemti sparti 5G tinklo plėtra: „Praėjusių metų duomenys rodo, kad plėtra į priemiesčius ir rajonus pasitvirtino – ten, kur praėjusiais metais įrengtas 5G tinklas, pastebime didžiausią duomenų vartojimą ir sparčiausią augimą“.
Minėta strategija lėmė, kad Vilniaus apskrityje duomenų sunaudojimu labiausiai išsiskiria priemiesčiai – Lentvaris, Aukštasis Pavilnys, Naujoji Vilnia, Balsiai ir Bajorai.
„Vilniaus mieste pernai daugiausia dėmesio skyrėme priemiesčiams ir aplink sostinę įsikūrusių gyvenviečių 5G interneto plėtrai. Todėl daugiausiai namų interneto duomenų suvartojama būtent čia“, – sako M. Ropė.
„Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklo direktorius priduria, kad į 5G tinklo plėtrą investuoja rekordinę 100 mln. eurų sumą. Anot jo, per 2023 m. buvo užtikrinta, kad 5G ryšiu galėtų naudotis net 1,75 mln. Lietuvos gyventojų, o šiemet bus perkopta 2 mln. vartotojų riba. 5G tinklas taip pat pasieks ir visų rajonų centrus, kad jų gyventojai galėtų ne tik naudotis namų internetu, bet ir 5G ryšio teikiamomis technologijomis savo mobiliuose įrenginiuose.
Pranešimą paskelbė: Gabrielė Drėmaitė, UAB „coagency”