MopsasŠuo, kaip vilko ainis, kaip ir turėtų būti daugiau mažiau laukinis gyvūnas. Ilgus šimtmečius taip ir buvo – šuny, skirtingos jų veislės, padėjo žmonėms medžioklėje, ganant gyvulius, saugant pasėlius nuo laukinių žvėrių ar tiesiog saugant namus. Pastaruosius šimtą ar du šimtus metų plačiai plito vien dėl grožio auginamos šunų veislės. Tokie šunys – jautrūs maistui, šalčiui, vėjui, turi gausybę genetinio netobulumo ligų atžvilgiu, mažai juda ir net negali būti minčių, apie šuns auginimą lauke, kokiam nors voljere. Puikus tokio genetiškai išlepinto šuns pavyzdis – mopsas.

Mopsams gyventi lengva. Jie visada bus šiltuose namuose, judės ne daugiau nei patys norėtų, bus pašerti specialiais pašarais, nuolat nuvežami pas veterinarą skiepų ar tiesiog pasitikrinti. Nes tiesiog toks šuo per jautrus, kad prastomis sąlygomis galėtų sėkmingai egzistuoti. Įsivaizduokite mopsą kaip palaidą  kaimo šunį, kuris ne tik žiemą ir vasarą turi nakvoti lauke, bet ir sugebėti pasipešti su kitais šunimis, nuo jų pabėgti, o svarbiausia – ir kokios nors maisto sugebėti susiveikti. Nes šeimininkų stalo atliekų toli gražu nepakanka sočiam gyvenimui.

Kita vertus, mopsai – puikus naminis šuo. Nors ir jautrus, tačiau nedaug ėda, yra labai draugiškas, paklunus, ištikimas. Nereikalauja jie ir dažno ir ilgo vedžiojimo, kaip kokie haskiai ar vilkšuniai. Tad tai tikrai patogi pasyvių šeimininkų veislė. Juo labiau, kad mopsų grožis taip pat vargiai diskutuotinas. Na, visų pirmą dėl to, jog jie tikrai išsiskiria iš kitų šunų. Tai tiems, kam jie nėra gražūs, yra bent jau įdomūs. Tad toks buto augintinis – tikrai dažna, ne tik lietuvių, bet ir gerokai platesnio pasaulio gyventojų mėgstama veislė. Mopsai sėkmingai dalyvauja parodose, parūpina savo šeiminkams kalną medalų ir taurių už grožį, o šių šunų veisėjams – ir neblogą pelną.

Tačiau vis tik, jei jau mopsas pakliuvo į jūsų susidomėjimo akiratį, verta nepamiršti, jog šiuo šunimis rūpintis reikės. Jie gana jautrūs ligoms, tad pas veterinarą neišvengiamai kartas nuo karto teks užsukti. Nereikia šio šuns ir per daug nuvarginti, tad į ilgus pasivaikščiojimus su juo išeiti nepavyks. Šios veislės šunys labai ilgai negyvena. Netiks jie ir gyvenimui voljere, tad jei ir gyvenate privačiame name su nuosavu kiemu, šunį teks vestis namo nakčiai. Bet taip turbūt yra su visomis veislėmis – žinodami jų būdą ir savo gyvenimo ypatumus, atitinkamai pasirenkame ir šunį. Tad mopsas, nors visiems ir netiks, kai kam tai bus tobulas šuo.