grudu-angaras-metalo-konstrukkcija Mineralų kristalų gardelės yra, kad neatsirastų plyšių, dirbiniai vėsi­nami po truputį. Dirbiniai gali būti degami tunelinėse, žiedinėse, mufelinėse krosnyse. Tunelinių krosnių vagonėliai yra metaliniai su ugniai atsparia iš­kloja, kuri apsaugo metalinį vagonėlio rėmą ir ratus nuo perkaitimo. Toje vietoje, kur vagonėliai susirakina vienas su kitu, naudojama profilinė ugniai atspari iškloja. Naudojant tokios formos iškloją į krosnį nepatenka šalto oro, o karštas, įkaitintas oras nepatenka į va­gonėlių apačią. Tunelinė krosnis sąlyginai skirstoma į tris zonas:

  • šildymo;
  • degimo;
  • vėsinimo.

Šildymo zona padalyta į tris dalis. Pirmoje dalyje kaitinama re­cirkuliaciniais dūmais. Antroje dalyje recirkuliaciniai dūmai ištrau­kiami iš krosnies pro angas, išdėstytas krosnies sienose. Trečioje dalyje temperatūra intensyviai keliama. Pašildymo zona yra proble-miškiausia krosnies dalis, nes joje temperatūrų skirtumas krosnies skerspjūvyje gali siekti 250—400 °C. Šiam skirtumui sumažinti sta­tomi recirkuliaciniai ventiliatoriai.

Degimo zonos pradžioje temperatūra siekia 980-1 000 °C. Ši zona tęsiasi visą aukščiausios temperatūros veikimo periodą ir bai­giasi, kai temperatūra pradeda kristi ir pasiekia 950 °C. Degimo zona skirstoma į dvi dalis. Pirmoje dalyje veikia trys, o antroje – šešios degiklių poros. Degikliai, naudojami kurui sudeginti, išdėstomi kros­nies šonuose arba krosnies skliaute. Vėsinimo zonos gale, krosnies skliaute, yra anga, pro kurią tie­kiamas vėsus oras, kuris juda priešinga kryptimi nei vagonėliai. Šioje zonoje sudaromos uždangos karštam orui sulaikyti.

Tunelinės-ritininės krosnys naudojamos plonasieniams dirbi­niams degti. Dirbiniai šiose krosnyse transportuojami porcelianiniais ritinėliais metalo konstrukcijos. Šie ritinėliai pranašesni už anksčiau naudotus plieninius, nes pigesni. Ritinėliai iš krosnies periodiškai išimami ir atnaujinami šlifuojant. Jie sukami grandinine pavara. Sukti ritinėlius galima tiek į vieną, tiek į kitą pusę, tai labai naudinga susidarius dirbinių sangrū-doms. Ritininė krosnis skirstoma į penkias zonas:

 

  • prieangio;
  • pašildymo ir degimo;
  • spartaus vėsinimo;
  • natūralaus vėsinimo;
  • vėsinimo pabaigos.

Kiekvienos zonos matmenys priklauso nuo degamos medžiagos rūšies ir kiekio. Krosnies prieangio atkarpoje iš pusfabrikačių pašali­nami vandens likučiai, kurie pamažu šyla. Degama greitaeigiuose tiesioginės liepsnos priverstinio oro perdavimo degikliuose, esančiuose krosnies sienose, išdėstytuose šachmatine tvarka virš ritinėlių ir po jais. Degimo produktai nukrei­piami į krosnies kanalą 70-80 m/s greičiu. Krosnyje sukuriamas turbulentinis srautas, kuris užtikrina gerus šilumnešio ir dirbinio šilu­mos mainus bei pastovią temperatūrą. Degimas reguliuojamas termoreguliatoriais taip  visoje atkarpoje palaikomas pastovus oro ir dujų santykis. Spartaus vėsinimo zonoje temperatūra mažėja dviem etapais: pirmame vėsinama tiesiogiai tiekiant tam tikrą vėsaus oro kiekį iš aplinkos, antrame – vėsinama per šilumokaitį, kurio vamzdžiai eina virš ritinėlių ir po jais. Šioje zonoje temperatūra nukrinta iki 500 °C. Šios zonos pabaigoje po ritinėliais įrengti keturi papildomi degikliai, kurie palaiko mažą temperatūros gradientą tam, kad keičiantis kvarco modifikacijoms neatsirastų papildomų įtempiu vėstančiame dirbinyje. Galutinio vėsinimo zonoje dirbiniai ataušinami iki gana žemos temperatūros. Šioje zonoje vėsinama išcentriniais ventiliatoriais, pučiančiais aplinkos orą iš abiejų dirbinio pusių.